Bènešo Veitmilškio krònika (Kronika Beneše z Weitmile), 14 a. antros pusės istorijos šaltinis. Parašyta Čekijos karaliaus dvaro istoriografo Benešo Veitmiliškio (m. 1375) lotynų kalba. Rašyti kroniką jį įpareigojo Čekijos ir Vokietijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis IV Liuksemburgas. Pirmoji dalis yra Prahos bažnyčios kronika (1284–1346 įvykiai). Jos svarbiausias šaltinis – Pranciškaus Prahiškio kronika (13 a. vidurio–1353 įvykiai). Antrojoje dalyje (įvykiai iki 1374) plačiai panaudota Karolio IV autobiografija. Beveik visas kitas tekstas originalus – Benešo Veitmiliškio, kaip aprašomų įvykių liudytojo, atsiminimai. Juose yra žinių ir iš Lietuvos: apie Čekijos kariuomenės žygius į Lietuvą 1329, 1337, 1345, lietuvių (kartu su Lenkijos kariuomene) dalyvavimą 1345 mūšyje su Čekijos kariuomene. Aprašomas 1326 Brandenburgo žygis, lietuvių ir totorių žygis į Lenkiją 1341. Ypač svarbios žinios apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino mirties aplinkybes.
-Prahos bažnyčios kronika; -Pranciškaus Prahiškio kronika
P: Kronika Beneše z Weitmile / Fontes Rerum Bohemicarum Dil. 4 Praha 1883.