Bengãlijos renesánsas, 19 a. pabaigos–20 a. 1–2 dešimtmečio Indijos tapybos kryptis. Buvo grindžiamas antikolonijinio sąjūdžio idėjomis, senovės indų miniatiūrų ir sienų tapybos (daugiausia Didžiųjų Mogolų laikotarpio) tradicijomis, kai kuriais kinų ir japonų meno bruožais. Dailininkų grupė, vadovaujama tapytojo ir grafiko A. Tagore’s, meno istoriko E. B. Havellio, tapė kaimo buities ir mitologinėmis temomis, stilizuodama kompozicijas senųjų indų meistrų maniera, pabrėždama lyrizmą, romantiškumą. Bengalijos renesanso atstovai įsteigė dailės mokyklų, skatino susidomėjimą nacionaline kultūra. 3 dešimtmetyje Bengalijos renesansas sumenko. Pavienių sekėjų turėjo ir 20 a. pabaigoje.
2972