Benno istòrija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Dabartinio Benino teritorijoje žmonės gyveno jau paleolito laikais. 15 a. į Gvinėjos įlankos pakrantes atvyko portugalai, 17 a. – anglai, prancūzai ir olandai. Kraštas tapo svarbiu vergų prekybos rajonu, jo pakrantė buvo vadinama Vergų krantu. Nuo 17 a. antros pusės čia gyvavo Dahomėjos karalystė. 19 a. ji buvo viena stipriausių Vakarų Afrikos valstybių. 1890–94 šią valstybę nukariavo Prancūzija ir 1899 prijungė prie Prancūzijos Vakarų Afrikos. Šalies ūkis tapo monokultūriniu (plėtota palmių aliejaus gavyba). 1915 sukilimą ir 1923 masinius neramumus prancūzai nuslopino. 1958 Prancūzija Dahomėjai suteikė autonomiją.
Dahomėjos valdovas priima olandų pirklius (1599 raižinys)
prancūzai užima Dahomėją (1893 atvirukas)
Nepriklausomybės laikotarpis
1960 08 01 paskelbta Dahomėjos nepriklausomybė, priimta konstitucija; parlamento rinkimus laimėjo Dahomėjos vienybės partija (jos lyderis H. Maga – pirmasis šalies prezidentas ir vyriausybės vadovas). 1961 įvesta vienpartinė sistema, apribota profesinių sąjungų veikla ir spaudos laisvė. Dėl žemo gyvenimo lygio, etninių prieštaravimų politinis gyvenimas buvo nestabilus. 1963, 1965, 1967, 1969, 1972 įvyko kariniai perversmai. Po 1972 perversmo valstybės ir naujos karinės revoliucinės vyriausybės vadovu tapo siekiantis sukurti socialistinę valstybę M. Kérékou. Valstybė ėmė kontroliuoti bankų, draudimo ir transporto bendrovių veiklą, buvo nacionalizuota šalyje veikiančių užsienio bendrovių nuosavybė.
Nuo 1975 Dahomėja vadinama Beninu. 1977 priimta konstitucija įtvirtino civilinę valdžią. 1977–90 valdė Benino liaudies revoliucinė partija (įkurta 1975), jos lyderis M. Kérékou 1980–91 buvo šalies prezidentas. 1989 oficialiai atsisakyta marksizmo-leninizmo ideologijos. 1990 nauja konstitucija įtvirtino daugpartinę sistemą, paskelbta visų politinių kalinių amnestija. 1991 pirmuosius demokratinius prezidento rinkimus laimėjęs Benino atgimimo partijos lyderis N. Soglo (valdė 1991–96) buvo ekonomikos reformų šalininkas, stiprino Benino ryšius su Prancūzija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Prezidentu vėl tapęs M. Kérékou (valdė 1996–2006) tęsė N. Soglo ekonomines reformas ir užsienio politiką. 2006 prezidentu išrinktas liberalus ekonomistas Thomas Yayi Boni (2011 perrinktas), 2016 – verslininkas Patriceʼas Talonas (perrinktas 2021). 2017 04 Nacionalinė Asamblėja atmetė Patriceʼo Talono pasiūlytą įstatymą, kad prezidento įgaliojimų trukmė būtų apribota viena 6 m. kadencija. Beninas laikomas vienu sėkmingiausių Afrikoje perėjimo prie demokratinio valdymo atvejų. Nuo 2014 Beninas kartu su kitomis valstybėmis kovoja su radikalia Nigerijos islamo grupuote Boko Haram. 2016 Benine panaikinta mirties bausmė. Nuo 2021 Benine padaugėjo teroristinių išpuolių, rengiamų Burkina Fase veikiančių grupuočių, susijusių su al-Kaida ir Islamo valstybe; per didžiausią jų 2022 02 W nacionaliniame parke užminavus kelią – žuvo 8 žmonės.
Santarvės tarybos (1959), Jungtinių Tautų (1960), Afrikos ir Mauricijaus bendrosios organizacijos (1961), Afrikos Sąjungos (1963), Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (1975), Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos (1994) narys.
-Dahomėjos istorija