Benino ūkis
Benno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Benino BVP struktūra (1998)
Beninas – ekonomiškai labai silpna agrarinė valstybė. 2000 BVP sudarė 2,26 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP prieaugis – 5,0 %, BVP dalis vienam gyventojui – 350 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. BVP struktūra parodyta diagramoje.
Pramonė
Benino pramonė menka. Naudingųjų iškasenų daugiausia yra Benino šiaurėje. Gaunama nafta (355 900 barelių, 1998), kasama klintis, laužiamas marmuras; be to, yra gamtinių dujų, aukso, fosfatų, chromo, geležies rūdos, molio, durpių. Kasmet pagaminama apie 6 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, suvartojama apie 276 mln. kilovatvalandžių; apie 90 % suvartojamos elektros energijos importuojama iš Ganos. Pramonės svarbiausios įmonės: Onigbolo cemento gamykla, Savé cukraus, Parakou tekstilės fabrikai.
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkyje vyrauja nedideli ūkiai. Dirbamoji žemė užima 13 %, ganyklos – 4 % Benino teritorijos. Auginama kokospalmės ir alyvpalmės (400 000 hektarų), vilnamedžiai (68 000 hektarų), maniokai, jamsai, kukurūzai, sorgai, arachiai, pomidorai, valgomieji batatai, pupelės, ryžiai, bananai, mangai, apelsininiai citrinmedžiai. Benino augalininkystės produkcija – 1 lentelėje, gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. 1998 sugauta 43 200 tonų žuvų.
1990 | 1999 | |
---|---|---|
kukurūzai | 410 | 679 |
sorgai | 99 | 142 |
ryžiai | 11 | 37 |
vilnamedžių sėklos | 82 | 150 |
žemės riešutai | 64 | 101 |
pupelės | 48 | 77 |
jamsai | 1 046 | 1 628 |
maniokai | 937 | 2 063 |
pomidorai | 68 | 108 |
apelsinai | 12 | 12 |
1990 | 1999 | |
---|---|---|
galvijai | 961 | 1 438 |
ožkos | 1 017 | 1 183 |
avys | 869 | 645 |
kiaulės | 714 | 470 |
naminiai paukščiai | 25 000 | 29 000 |
1990 | 1999 | |
---|---|---|
jautiena | 14 | 23 |
kiauliena | 8 | 6 |
aviena | 3 | 2 |
paukštiena | 30 | 22 |
karvių pienas | 16 | 19 |
ožkų pienas | 16 | 6 |
kiaušiniai | 18 | 19 |
Turizmas
1997 Beniną aplankė apie 148 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 31 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Transportas ir ryšiai
Geležinkelių yra 578 kilometrai (1995). Automobilių kelių 6787 kilometrai, iš jų su kieta danga 1357 kilometrai (1997). Cotonou yra tarptautinis oro uostas. Ouémé upė laivuojama 200 kilometrų nuo žiočių. Jūrų svarbiausi uostai: Cotonou (krovinių apyvarta 2,4 mln. tonų, 1998) ir Porto Novas. 1998 buvo įregistruota 6 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 900 bruto tonų.
Bankai
1989 žlugus senajai Benino bankų sistemai (likviduoti 3 valstybiniai bankai), 10 dešimtmečio pradžioje pradėjo kurtis komerciniai bankai (20 a. pabaigoje Cotonou veikė 5), užsienio bankų skyriai. Benino centrinio banko funkcijas atlieka Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos centrinis bankas Banque Centrale des États de l’Afrique de l’Ouest (įkurtas 1959, būstinė Dakare). Benino piniginis vienetas – Afrikos finansinės sandraugos frankas, lygus 100 santimų.
Užsienio prekyba
Benino užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1995)
Benino užsienio prekybos balansas neigiamas. 1999 eksportuota prekių už 396 mln., importuota už 566 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama medvilnės pluoštas (apie 80 % viso eksporto), vilnamedžių sėklos, nafta, alyvpalmių aliejus, kakavos pupelės; apie 42 % viso eksporto – reeksportas. Daugiausia importuojama maisto produktai (apie 30 % viso importo), degalai (14,4 %), transporto priemonės ir įrenginiai (10,9 %), pramoninės prekės, medvilnė. Užsienio skola 548,2 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1998). Benino užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Beniną eksportavo prekių už 0,4 mln. litų.
3061
2271
-Benino pramonė; -Benino žemės ūkis; -turizmas Benine; -Benino transportas; -Benino bankai; -Benino užsienio prekyba; -Benino ekonominiai ryšiai su Lietuva