Beno Zupančič

Zupančič Beno (Benas Zupánčičius) 1925 03 22Sisak 1980 08 28Liubliana, slovėnų rašytojas. 1942–43 kalėjo Gonarso koncentracijos stovykloje Italijoje, 1943–45 dalyvavo komunistinių partizanų judėjime. 1945–46 redagavo žurnalą Mladina. 1950 baigė Liublianos universitetą (slavistiką). 1951–58 leidyklos Cankarjeva založba direktorius. Apsakymų rinkiniuose Keturi tylintys ir kiti pasakojimai (Štirje molčeči in druge zgodbe 1951), Vėjas ir gatvė (Veter in cesta 1954), Auksinės dulkės (Zlati prah 1979), romanuose Negyva jūra (Mrtvo morje 1956), Atminimai (Sedmina 1957, lietuvių kalba 1967), Rūkas (Meglica 1966), Pavojaus varpas (Plat zvona 1970), Žemės drebėjimas (Potres 1971), Balandinė (Golobnjak 1972), Milžinas (Grmada 1974), Naktis ir diena (Noč in dan 1977) ryšku realizmas, socialinė tematika, autobiografiniai motyvai, sprendžiamos veikėjų psichologinės, etinės ir ideologinės dilemos karo ir pokario suiručių laikotarpiu, būdinga humoras, ironija. Išleido kelionių aprašymų, knygų vaikams, radijo pjesių, kino scenarijų, politikos ir literatūros esė.