beñtosas (gr. benthos – gylis), vandenų dugno organizmai. Skirstomas į fitobentosą (augalai) ir zoobentosą (gyvūnai), jūrų ir gėlųjų vandenų bentosą. Jūrų fitobentosą sudaro bakterijos, dumbliai, kai kurie žiediniai augalai, zoobentosą – infauna (dugno nuosėdų sluoksnyje gyvenančios daugiašerės kirmėlės, dvigeldžiai moliuskai, echiuros), onfauna (grunto paviršiumi judantys moliuskai, dauguma dygiaodžių, įv. vėžiagyviai) ir epifauna (prie substrato prisitvirtinusios pintys, įv. koralai, hidroidiniai polipai). Prie bentoso priskiriami ir gyvūnai, plaukiojantys prie pat dugno bei nuolat ant jo nusileidžiantys (krevetės, kai kurios holoturijos, priedugnio žuvys). Pagal gyvūnų ir augalų dydį bentosas skirstomas į makrobentosą (5–10 mm ir didesni), mejobentosą (0,5–5 mm) ir mikrobentosą (<0,5 mm). Sekliose jūrų vietose makrobentoso pagrindinę biomasę sudaro augalai (dumbliai), gelmėse, kur nepasiekia saulės šviesa, gyvena bakterijos, žemesnieji grybai ir gyvūnai. Ekologiniu požiūriu bentosas labai įvairus, glaudžiai susijęs mitybos grandimis. Fitobentosas (producentai) sintetina organines medžiagas, kurias tolesnėse mitybos grandyse naudoja zoobentosas (konsumentai). Tai augalėdžiai gyvūnai (fitofagai), mintantys kitais gyvūnais (zoofagai) ar yrančiomis organinėmis liekanomis (detritofagai). Visų bentoso rūšių egzistavimą lemia glaudūs ekologiniai tarpusavio ryšiai. Bentosas jūrose mažėja didėjant vandens gyliui: litoralėje ir viršutiniuose sublitoralės sluoksniuose bentoso biomasė sudaro 5–10 kg/m2, giliau – sublitoralės sluoksniuose tik šimtai ir dešimtys g/m2, abisalėje – ne daugiau kaip 1 g/m2. Centrinėse vandenynų srityse bentoso biomasė sudaro tik 0,01 g/m2 ir mažiau. Dauguma (apie 60 %) pasaulinių bentoso išteklių yra susitelkę jūrų ir vandenynų dugne iki 200 m gylio, nors tai užima tik apie 8 % viso jų ploto. Gėlųjų vandenų bentoso fauna yra daug skurdesnė pagal rūšių ir biomasės kiekį. Jų fitobentosą sudaro bakterijos, titnagdumbliai, žaliadumbliai, aukštesnieji žiediniai augalai (makrofitai): plūdės, vandens lelijos, nendrės, švendrai, zoobentosą – pirmuonys, pintys, mažašerės ir žieduotosios kirmėlės, įvairūs moliuskai, aukštesnieji vėžiagyviai, daugybė įvairių vabzdžių lervų (tuo gėlavandenis bentosas skiriasi nuo jūrų).
Visa pasaulinė bentoso biomasė vertinama 10–12 mlrd. tonų. Bentosu minta daugelis žuvų, jūrose – ir žinduoliai (banginiai, irklakojai). Yra tiesioginis ryšys tarp bentoso produktyvumo ir žuvų laimikio gausos. Daugelis bentosinių organizmų rūšių yra dirbtinai veisiamos ir auginamos (akvakultūra). Lietuvos vidaus vandenyse bentosas gausesnis eutrofiniuose ežeruose bei Kauno ir Kuršių mariose.
455
-zoobentosas; -fitobentosas