Bènuės ir Kòngo kabos, kalbų šeima, priklausanti Nigerio ir Kongo kalbų makrošeimai.
Paplitimas
Didžiausia kalbų šeima Afrikoje – daugiau kaip 950 kalbų, vartojamų Vidurio (nuo Benino, Nigerijos iki Somalio) ir Pietų Afrikoje (iki Pietų Afrikos Respublikoje). Kalbančiųjų apie 280 mln. (21 a. pradžioje).
Skirstymas
Skirstomos į vakarų ir rytų kalbas.
Vakarų kalboms priklauso jorubų kalba, edžių nagų (apie 200 000 žmonių, Benino pietrytinėje dalyje), ifių (apie 102 000, Togo šiaurės rytų dalyje, 80 000, Benine), ibų kalba, edų (apie 1,2 mln.), nupių (apie 1 mln.), ebira (apie 1 mln.), lgala (apie 1 mln.), idoma (apie 600 000), urhobų (apie 550 000, visos Nigerijoje) ir kitos kalbos. Anksčiau beveik visos jos skirtos prie kva kalbų šeimos.
Rytų kalbos skirstomos į 4 šakas. Platų (Vidurio Nigerio) šakai priklauso daugiau kaip 100 kalbų, vartojamų daugiausia Nigerijoje ir Kamerūno šiaurės vakarų dalyje (kalbančiųjų apie 3,5 mln.), skiriama 11 grupių, didžiausios kalbos – beromų (apie 300 000), džu (apie 300 000), tarokų (apie 300 000), tsuvadžių (apie 150 000), egų (apie 145 000, visos Nigerijoje).
Cross Riverio šakai priklauso apie 70 kalbų, vartojamų daugiausia Pietų Nigerijoje ir Kamerūno pietvakarinėje dalyje (kalbančiųjų apie 7 mln.), didžiausios kalbos – ibibijų (apie 3 mln.), nanangų (apie 1 mln.), efikų (apie 500 000), eketų (apie 200 000), khana (apie 200 000), ogbia (apie 200 000), obolų (apie 200 000, visos Nigerijoje), bokijų (apie 140 000, Nigerijoje, apie 4000, Kamerūne) ir kitos.
Ukaanų šakai priklauso ukaanų kalba (apie 18 000, Nigerijos pietvakarinėje dalyje).
Bantoidų šakai priskiriama apie 680 kalbų, skiriama 14 grupių, didžiausia jų – bantų kalbų grupė, kurią sudaro apie 520 kalbų, didžiausios kalbos – šonų kalba, zulų kalba, ruandų kalba, njandža kalba, kosų (khosa, apie 8 mln., Pietų Afrikos Respublikoje, apie 30 000, Lesote, Botsvanoje; viena valstybinių kalbų Pietų Afrikos Respublikoje), kikujų kalba, kongų (kikongų, apie 7,6 mln., Kongo Demokratinėje Respublikoje, Angoloje, Konge ir Ugandoje; Kongo Demokratinės Respublikos ir Kongo oficiali regioninė kalba), kirundi, lubų kalba, pietų sotų kalba, šiaurės sotų kalba, tsvanų kalba, umbundų kalba, suahelių kalba, makua (apie 2,5 mln., Mozambiko šiaurės rytų dalyje, t. p. skiriamos makua metų, apie 1,2 mln., Šiaurės Mozambike ir Tanzanijos pietrytinėje dalyje, makua širima, makua saka, makua moniga, makua marevonių kalbos, apie 1,5 mln., Šiaurės Mozambike), bembų (apie 4,2 mln., Šiaurės Zambijoje, Pietų Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Vakarų Tanzanijoje), lujų (luhjų kalba, luluja, apie 4,2 mln., palei Viktorijos ežerą Vakarų Kenijoje, 400 000, Ugandos pietrytinėje dalyje), tsongų kalba, luganda, sukuma (apie 3,2 mln., Tanzanijos šiaurės vakarų dalyje), soga, mbundų (luanda, apie 3 mln., Angolos šiaurės vakarų dalyje; oficiali regioninė kalba), kamba (apie 2,7 mln., Vidurio ir Pietų Kenijoje), lingala, svazių kalba, bečių (daugiau kaip 2 mln., Pietų ir Vidurio Kamerūne), gusijų (gusių kalba, apie 2 mln., Kenijos pietvakarinėje dalyje), tumbukų (tumbuka, apie 2 mln., Šiaurės Malavyje, Zambijos šiaurės rytuose ir Tanzanijos pietvakarinėje dalyje), tetela (apie 2 mln., Vidurio Kongo Demokratinėje Respublikoje), ndebelių (apie 1,6 mln., Vakarų Zimbabvėje, apie 8000, Šiaurės Botsvanoje), njankorių kalba (runjankolių, 1,7 mln., Ugandos pietvakarinėje dalyje), vajajų (yao, apie 1 mln., Malavio pietrytinėje dalyje, apie 1 mln., Vidurio ir Pietų Tanzanijoje, Mozambiko šiaurės rytinėje dalyje), masaba (apie 1,5 mln., Rytų Ugandoje), čigų (kiga, rukiga, apie 1,5 mln., Ugandos pietvarkarinėje dalyje), tongų (čitonga, apie 1,4 mln., Zambijos pietvakariuose, apie 140 000, Zimbabvės šiaurės vakarinėje dalyje), merų (apie 1,33 mln., Vidurio Kenijoje), gogų (apie 1,3 mln., Vidurio Tanzanijoje), lomvių (apie 1,3 mln., Vidurio Mozambike), makondžių (apie 1,2 mln., Tanzanijos pietryčiuose, apie 300 000, Mozambiko šiaurės rytinėje dalyje), vendų (apie 1,1 mln., Pietų Afrikos Respublikos šiaurinėje dalyje, apie 130 000, Pietų Zimbabvėje; viena valstybinių kalbų Pietų Afrikos Respublikoje), njamvezių (apie 1,2 mln., Tanzanijos šiaurės vakarinėje dalyje), songių (apie 1,2 mln., Vidurio Kongo Demokratinėje Respublikoje), hajų (apie 1,2 mln., Tanzanijos šiaurės rytų dalyje), ha (apie 1 mln., Rytų Tanzanijoje), čokvių (apie 1 mln., Pietų Kongo Demokratinėje Respublikoje, Vidurio ir Rytų Angoloje, Zambijos šiaurės vakarinėje dalyje; Angolos oficiali regioninė kalba), sena (apie 1 mln., Mozambiko šiaurės vakarinėje dalyje), kvanijama (apie 800 000, Šiaurės Namibijoje, apie 500 000, Vidurio ir Pietų Angoloje), čuvabų (apie 900 000, Vidurio Mozambike), luvalių (apie 700 000, Rytų Angoloje, apie 300 000, Zambijos šiaurės vakarinėje dalyje), ndonga (apie 750 000, Namibijos šiaurės rytinėje ir Angolos pietrytinėje dalyje), hehių (apie 750 000, Vidurio Tanzanijoje), šambala (apie 700 000, Rytų Tanzanijoje), lugurų (apie 700 000, Vidurio Tanzanijoje), evondų (apie 600 000, Vidurio Kamerūne) ir kitos kalbos. Kitų bantoidų šakų didžiausios kalbos – tivų kalba, jemba (džemba, apie 320 000), ghomala (apie 300 000), medumba (apie 220 000), bamunų (apie 220 000, visos Vakarų Kamerūne), komų (apie 170 000, Kamerūno šiaurės vakarinėje dalyje), mambila (apie 140 000, Nigerijos pietrytinėje ir apie 45 000, Kamerūno šiaurės vakarinėje dalyje) ir kitos kalbos. Nemažai Benuės ir Kongo kalbų vartoja tik keli šimtai ar tūkstančiai žmonių.
Fonetika, morfologija, sintaksė
Benuės ir Kongo kalbos pasižymi sudėtinga balsių sistema, lūpiniais gomuriniais priebalsiais gb ir kp. Kalbos toninės. Paprastai skiriami 2–4 leksines ir gramatines reikšmes skiriantys tonai. Benuės ir Kongo kalbos turi ryškių agliutinacinių ir izoliacinių (ypač veiksmažodis) bruožų, nors bantų kalbos turi ir tam tikrų fleksinėms kalboms būdingų savybių. Būdingos savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, medžių, daugiskaitos, lokatyvo ir kitos; Benuės ir Kongo kalbų prokalbė turėjo 23, dabartinėse kalbose jų skaičius labai įvairuoja), jų formalus rodiklis – priešdėlis arba priesaga. Daiktavardžio klasių derinimas su kitomis kalbos dalimis ne visose kalbose sistemingas. Beveik neskiriamas būdvardis ir prieveiksmis. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO).
Raštas
Ne visos kalbos turi raštą. Didesnės kalbos dažniausiai turi raštą lotynų abėcėlės pagrindu; leidžiama spauda, parengti žodynai, gramatikos, išleista Biblija, transliuojamos radijo, televizijos laidos, Benuės ir Kongo kalbų mokoma mokyklose. Kai kurios kalbos turi oficialios, valstybinės arba regioninės kalbos statusą.
Didžiausi Benuės ir Kongo kalbų tyrinėjimo centrai yra Leideno, Ibadano, Kalifornijos, Londono universitetuose.
85
njamvezių kalba