benzinas
benzino dėmė vandens pavišiuje
benznas (it. benzina < vid. a. lot. benzoë – benzoinė derva), lengvoji naftos distiliavimo frakcija. Bespalvis, lakus, lengvai užsidegantis skystis. Susideda iš įvairių angliavandenilių: alkanų, alkenų, arenų, naftenų. Virimo temperatūra 35–195 oC, tankis 700–800 kg/m3, šilumingumas 49,3–44,8 MJ/kg. Gaunamas naftos tiesioginio distiliavimo, t. p. katalizinio krekingo, riformingo būdu. Pagal paskirtį skirstomas į automobilinį ir aviacinį, pagal priedus – į neetiliuotą ir etiliuotą. Automobilinis benzinas dar skirstomas į vasarinį ir žieminį (didesnio garingumo). Degimo savybėms gerinti į benziną dedama antidetonatorių. Benziną apibūdinamas oktaniniu skaičiumi, frakcine sudėtimi, gebėjimu oksiduotis, rūgštingumu, sieros kiekiu, spalva. Benzinas naudojamas kaip automobiliniai ir aviaciniai degalai, kaip tirpiklis lakų ir dažų, gumos pramonėje, odos gamyboje, cheminiam valymui, detalėms plauti; labai grynas – aliejui rafinuoti. Nuodingas, ypač etiliuotas; teršia aplinką.