beprasmýbė, logikoje – natūralios ar dirbtinės kalbos išraiška, kurios turinio neįmanoma suvokti pagal įprastus, pripažintus kriterijus. Beprasmybių atsiranda nesilaikant kalbos išraiškų sudarymo bei vartojimo sintaksinių ir semantinių taisyklių: neužbaigiant posakių, vartojant paties sukurtus ir kitiems nežinomus žodžius ar simbolių darinius, pakeičiant semantines kategorijas.
314