berberai

berbèrai (savivardis amachag), Šiaurės Afrikos tautų grupė. Šiaurės Afrikos pagrindiniai gyventojai, gyvena Maroke, Alžyre, Malyje, Libijoje, Nigeryje, Tunise, Egipte ir Nigerijoje. Kaba berberų kalba, daugelis moka ir arabų bei prancūzų kalbas. Dauguma musulmonai (daugiausia – sunitai), yra judėjų, krikščionių. Skiriami rytų, pietų (tuaregai), vakarų ir šiaurės berberai. Berberams priskiriamos masmurdų, sanchadžų ir zenatų tautos.

berberai

Gyvensena

berberų gyvenvietė Tubkalio nacionaliniame parke (Marokas)

Didžiausia dalis gyvena kaimuose, dalis – klajokliai ir pusiau klajokliai. Sėslieji daugiausia verčiasi ariamąja žemdirbyste, sodininkyste ir daržininkyste, klajokliai – gyvulininkyste (kupranugariai, galvijai, arkliai). Daug kur išlikusi kastų sistema. Gausi berberų tautosaka, paplitusi magija, liaudies medicina.

Istorija

berberės perrinkinėja ir rūšiuoja grūdus

Berberai minimi senovės Egipto ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos šaltiniuose. Patyrė Finikijos (Punų), senovės Graikijos ir Romos civilizacijų įtaką. 3–1 a. pr. Kr. Šiaurės Afrikoje gyvavo berberų valstybinis junginys. Nuo 7 a. pabaigos arabų užkariavimų jų kultūra labai paveikė berberus. Berberų, sumišusių su arabais, palikuonys vadinami maurais.

709