Joselẽvičius Berekas (lenk. Berek Joselewicz), hebrajiškas vardas Ber Dov 1764 09 17Kretinga 1809 05 05prie Kocko (Liublino apylinkės; palaidotas 1,5 km nuo Kocko), Lietuvos prekybininkas, Abiejų Tautų Respublikos karo veikėjas, Kosciuškos sukilimo dalyvis. Pulkininkas (Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės, 1807). Žydų kilmės.
Gimė Kretingos pirklio Joselio šeimoje. Mokėsi Kretingos žydų pradinėje mokykloje, globojamas dėdės mokslus tęsė Telšiuose. Tapo prekybininku, įsidarbino Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio reikalų patikėtiniu. Lankėsi Vienoje, Paryžiuje, Briuselyje, išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Prancūzijos revoliucijos idėjomis, Vakarų Europos kultūra. 1788, proteguojamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio reikalų patikėtinio Abraomo Hiršovičiaus, apsigyveno Varšuvos priemiestyje Pragoje. Prekiavo arkliais ir pašaru.
Joselevičius Berekas (aliejus, 1861, dailininkas Juliuszas Fortunatas Kossakas)
1794 prasidėjus Kosciuškos sukilimui su kitais Varšuvos žydais tapo sukilėliu, tarnavo Varšuvos atsargos kariuomenėje (milicija), statė miesto įtvirtinimus. Gavęs T. A. B. Kosciuškos sutikimą, piniginę paramą (3000 zlotų) ir pulkininko laipsnį su Juzefu Aronovičiumi 1794 10 suformavo lengvosios kavalerijos žydų savanorių pulką (apie 500 karių), kuriam pats ir vadovavo (tai buvo pirmasis naujųjų laikų istorijoje žydų karinis dalinys); pulkas pasižymėjo kovose su sukilimą malšinančia Rusijos imperijos kariuomene.
Po Kosciuškos sukilimo 1795 su šeima pasitraukė į Lvovą (Austrijai atitekusioje Lenkijos dalyje), bandė gauti Austrijos valdžios leidimą formuoti karinius žydų dalinius. 1798 persikėlė į Italiją, įstojo į generolo J. H. Dąbrowskio vadovaujamą lenkų legioną. 1799 Pjemonte dalyvavo Rusijos ir Austrijos kariuomenių Novio mūšyje su Prancūzijos kariuomene, buvo sužeistas.
Nuo 1800 Prancūzijos pusėje dalyvavo Napoleono karų mūšiuose (1800 Hohenlindeno mūšyje Bavarijoje, 1805 Austerlitzo mūšyje). 1803 tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu. 1807, įkūrus Varšuvos kunigaikštystę, gavo pulkininko laipsnį ir buvo paskirtas šios kunigaikštystės kariuomenės Penktojo lengvosios kavalerijos (ulonų) pulko vadu. Kovėsi 1807 Friedlando mūšyje ir kituose mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene. 1808 įstojo į masonų ložę Vieningieji broliai lenkai. Žuvo mūšyje prie Kocko su į Lenkiją įsiveržusia Austrijos kariuomene.
Henryko Pillati paveikslas Bereko Joselevičiaus mirtis (aliejus, 1867, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Prancūzijos Garbės legiono ordino Auksinis kryžius (1803), Varšuvos kunigaikštystės karinio ordino Virtuti Militari Riterio kryžius (1808).
1909 minint 100‑ąsias B. Joselevičiaus mirties metines Kocko žemių savininkas grafas Edwardas Żółtowskis žūties vietoje pastatė žemės riedulių paminklą. Krokuvoje, Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose B. Joselevičiaus vardu pavadinta apie 30 gatvių. 2009 Lenkijoje ir Izraelyje išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas, vaizduojantis J. Kossako paveikslą B. Joselevičius mūšyje prie Kocko (1893). 2015 Kretingoje pastatytas paminklas (architektas Vytenis Mazurkevičius, skulptorius Gintautas Jonkus).
L: A. Pačkauskienė, V. Toleikis Garsūs Lietuvos žydai Vilnius 2008; Z. Hoffman Berek Joselewicz (w 175 rocznicę śmierci) / Folksštime 1984 05 19.
3204