berilas

berlas (gr. bēryllos), silikatų klasės, žiedinių silikatų poklasio mineralas Be₃Al₂[Si₆O₁₈]. Kristalai heksagoninės singonijos, šešiakampių prizmių ir stulpelių pavidalo. Dažnos drūzos. Bespalvis; spalva priklauso nuo priemaišų ir jų kiekio: geltona (dėl Fe³⁺), melsvai žalia (Fe²⁺ ir Fe³⁺), žalia (Cr³⁺), rausva (Mn²⁺). Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo, būna matinis. Neskalus. Lūžis kriauklėtas, nelygus. Kietumas 7,5–8. Tankis 2630–2910 kg/m³. Trapus. Skiriamos berilo atmainos: paprastasis berilas, smaragdas, akvamarinas, vanadžio berilas, žaliasis berilas, biksbitas, auksinis berilas, heliodoras, gošenitas, vorobjevitas (morganitas). Berilas susidaro granitiniuose pegmatituose, greizenuose ir skarnose vykstant pneumatolitiniams ir hidroterminiams procesams. Randamas ir sąnašynuose. Berilas yra pagrindinis berilio rūdos mineralas. Skaidrios spalvotos atmainos naudojamos juvelyriniams dirbiniams.

berilo atmainos (iš kairės į dešinę): vorobjevitas (morganitas), akvamarinas, smaragdas

Didžiausi telkiniai yra Australijoje, Brazilijoje (Bahios valstijoje), Kolumbijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Jutos valstijoje), Kanadoje, Nigerijoje, Rusijoje (Urale), Zambijoje, Zimbabvėje. Manoma, vienas didžiausių berilo kristalų (ilgis 18 m, skersmuo 3,5 m, svoris 15 909 t, tūris 6214,41 m³) rastas Malakialinos kasykloje Madagaskare.

Lietuvoje berilo atmainas tyrinėja (išskyrė naują atmainą – chromakvamariną, pritaikė metodus jam identifikuoti) gemologas Arūnas Kleišmantas.