berilio lydiniai

berlio lydinia, daugiau kaip 10 % berilio turintys lydiniai, kurie būna su aliuminiu, magniu, alavu, variu, siliciu, sidabru ir nikeliu. Labai stiprūs (iki 600–800 °C temperatūroje), atsparūs atmosferinei korozijai. Yra standesni, lengvesni, aukštesnės lydymosi temperatūros ir didesnės šiluminės talpos negu aliuminio lydiniai, tačiau nuodingi, kambario ir žemoje temperatūroje neplastiški. Pridėjus į juos geležies ir kobalto (nuo jų susidaro metališkieji junginiai – berilidai) berilio lydiniai tampa dar stipresni. Iš berilio lydinių daromi lakštiniai, strypiniai, profiliniai kaltiniai ruošiniai. Berilio lydinių gaminiai ir pusgaminiai daugiausia gaminami miltelių metalurgijos būdu, rečiau liejami. Labiausiai tinka raketų ir kosminių laivų, t. p. branduolinės energetikos įrenginių, laivų konstrukcijų elementams gaminti. Pradėti naudoti 20 a. 6 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje.