Berlýno istòrija
1307 susijungus Berlyno ir Cöllno miestams, buvusiems abipus Šprė upės, jungtinis miestas gavo Magdeburgo teises. 1486 tapo Brandenburgo kurfiurstų rezidencija (Brandenburgo kurfiurstystė); buvo svarbus odos, tekstilės ir popieriaus pramonės centras (56 000 gyventojų).
1709 prie Berlyno prijungti Friedrichswerderio, Dorotheenstadto ir Friedrichstadto miesteliai, jungtinis miestas tapo Prūsijos karalystės (nuo 1701) sostine.
Valdant karaliui Frydrichui I (1701–13) pastatyta daug barokinių namų, Berlynas tapo Europos kultūros ir mokslo centru. Per Septynerių metų karą užimtas austrų (1757) ir rusų (1760), per Napoleono karus – prancūzų (1806–08). 19 a. pirmoje pusėje vienas svarbiausių (greta Vienos) vokiečių nacionalizmo plitimo centrų.
1840–61 nutiesus geležinkelius tapo pramonės (metalo, chemijos, elektros įrenginių) ir prekybos centru. 1810 įkurtas Frydricho Vilhelmo universitetas (nuo 1949 Berlyno Humboldtų universitetas). Viena svarbiausių 1848 revoliucijos įvykių vietų.
Berlynas (1737, raižinys)
1871 Berlynui tapus Vokietijos imperijos sostine, jo gyventojų ėmė sparčiai daugėti (1871 buvo 826 000, 1900 – 2 100 000). 1912 įsteigta Didžiojo Berlyno asociacija, kuri derino Berlyno ir jo priemiesčių administracijų darbą; 1920 įkurtas Didysis Berlynas, kurį sudarė 20 administracinių rajonų, jame buvo 3,8 mln. gyventojų. Nuo 1918 Vokietijos Respublikos, 1933–45 Vokietijos Reicho sostinė.
Per II pasaulinį karą smarkiai sugriautas (42 % pastatų visiškai sunaikinta, 31 % apgriauta, gyventojų sumažėjo iki 3,2 mln.). 1945 05 08 Berlyne pasirašytas Vokietijos besąlygės kapituliacijos aktas, miestas suskirstytas į Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Prancūzijos ir SSRS okupacines zonas.
1948 Vakarų valstybėms sujungus savo zonas į vieną ekonominį vienetą, SSRS pradėjo blokadą (Berlyno blokada), kuri baigėsi miesto padalijimu į Vakarų Berlyną ir Rytų Berlyną. 1949 10 Rytų Berlyne paskelbta Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR), jis tapo VDR sostine. Pagal VFR (1949) ir Vakarų Berlyno (1950) konstitucijas Berlynas buvo viena Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) žemių bei jos sostine de jure (sostinė de facto – Bona).
Dėl gyventojų bėgimo į vakarinę dalį VDR vyriausybės nurodymu 1961 pastatyta Berlyno siena atskyrė Vakarų ir Rytų Berlyną. Pagal keletą 8 dešimtmečio Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir SSRS sutarčių buvo sutvarkytas susisiekimas VDR keliais tarp Vakarų Berlyno ir VFR.
Žlugus VDR komunistinei valdžiai, 1989–91 Berlyno siena buvo nugriauta. Po Vokietijos susivienijimo į Berlyną 1990 perkelta suvienytos Vokietijos sostinė.
2271
-Berlynas