Berlýno lietùviai
20 a. pradžioje Βerlyne gyveno nemažai Mažosios Lietuvos lietuvių – darbininkų ir tarnautojų, studentų (1910 jų buvo 558). 1843–1931 devynios Berlyno spaustuvės išspausdino 58 lietuviškas knygas ir kalendorius Mažosios Lietuvos lietuviams. Žymiausia buvo K. G. Trovičiaus ir jo sūnaus spaustuvė. Lietuviškas knygas leido Centrinė Prūsijos Biblijos draugija, Berlyno misijų draugija, F. Dümlerio, T. C. Enslino knygynai-leidyklos (žymesni leidiniai: G. H. F. Nesselmanno parengtas rinkinys Lietuvių liaudies dainos 1853, F. Kuršaičio parengtos L. Rėzos Dainos 1843, M. Ašmio lietuvių kalbos vadovėlis užsieniečiams Litauisch 1917). 1903–14, 1930 veikė Berlyno lietuvių draugija, 1914, 1919–22 – lietuvių klubas Rambynas.
Po I pasaulinio karo įkurta Lietuvos piliečių sąjunga perorganizuota į Lietuvių sąjungą Vokietijoje (1940 vadovas R. Skipitis), 1946 tapo Lietuvių tremtinių bendruomene (vėliau išaugo į Vokietijos lietuvių bendruomenę). 1930 įsikūrė Berlyne studijuojančių lietuvių studentų draugija (veikė trumpai). 1940–41 Berlyne veikė Lietuvos aktyvistų frontas (vadovas K. Škirpa).
Per II pasaulinį karą į Berlyną pateko dalis į Vokietiją priverstiniams darbams atvežtų lietuvių; per Berlyną toliau į Vokietiją traukėsi karo pabėgėliai. Čia veikė Lietuvių pagalbos stotis (Litauische Hilfsstelle), 1944–45 leistas laikraštis Lietuviai. 1944 10 03 Berlyne įvyko pirmasis Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto užsienio delegatūros posėdis (1944 pabaigoje delegatūra persikėlė į Würzburgą).
1999 iš Bonos į Berlyną perkelta Lietuvos Respublikos ambasada.
21 a. 2 dešimtmetyje Berlyne veikė Baltistikos komisija (nuo 1964), Vokietijos lietuvių bendruomenės Berlyno apylinkė (pirmininkas P. Breimelis; 2019), lituanistinė mokykla (vedėja V. Kaluza), Berlyno lietuvių draugija.
-Berlynas