berna, parobkai, 13–17 a. Lietuvos nelaisvieji žmonės, gyvenę padvarėse, atskirose nuo pono sodybose ir savininko padargais bei gyvuliais dirbę jo žemę.
Atsirasdavo iš gavusių bandą nelaisvosios šeimynos žmonių (pvz., iš bernų) ir sudarė jos aukščiausiąjį sluoksnį. Ekonomiškai nuo kitų šeimyniškių skyrėsi savo namų ūkiu (beveik nebuvo išlaikomi dvaro). Nuo priklausomų valstiečių (kaimynų, veldamų) skyrėsi tuo, kad prievoles ponui atlikdavo ne nuo ūkio (dūmo, tarnybos), o nuo kiekvieno darbingo šeimos nario; buvo išnaudojami atodirbiu, nes duoklių neturėjo iš ko duoti. Ponas galėjo tokią bernų šeimą išardyti, kiekvieną jos narį (paprastai vaikus, brolius, seseris) atskirai dovanoti, parduoti, pirkti, paimti namų apyvokos darbams į dvaro kiemą. 16 a. bernai sudarė daugumą visų nelaisvųjų. Teisiškai jie, kaip ir kiti šeimyniškiai, buvo artimi patriarchaliniams vergams, ekonomiškai – baudžiauninkams, su kuriais po Valakų reformos iki 17 a. pabaigos susiliejo.
2271