Lown Bernard (Bernardas Lòunas), tikr. Boruchas Lãcas 1921 06 07Utena 2021 02 16Masačusetsas, Jungtinių Amerikos Valstijų gydytojas kardiologas. Litvakas. 1935 su tėvais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1945 baigė Yale’io universitetą. 1945–48 dirbo New Haveno ir Niujorko ligoninėse, 1950–53 – P. Bento Brighamo ligoninėje Bostone. Nuo 1961 vadovavo Harvardo instituto Širdies ir kraujagyslių tyrimo laboratorijai (Lowno širdies ir kraujagyslių centrui), 1961–91 dėstė Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos mokykloje Bostone; profesorius (1967). Mokslinių tyrimų sritys – koronarinė širdies liga, staigi kardialinė mirtis, aritmijų, hipertenzijų gydymas, psichikos ir elgesio įtaka sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis. 1952 aprašė vadinamąjį Lowno, Ganongo ir Levine’o sindromą, defibriliacijos metodiką, 1961 sukūrė defibriliatorių ir kardioverterį širdies ritmo sutrikimams gydyti. 1971 pritaikė lidokainą ekstrasistolijai gydyti, pasiūlė skilvelių ekstrasistolijos klasifikaciją. Parašė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių.
Bernard Lown
1980 su Jevgenijumi Čiazovu (Rusija) įkūrė tarptautinę gydytojų organizaciją Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą; iki 1993 buvo vienas jos vadovų. 1985 B. Lownas ir J. Čiazovas atsiėmė šiai organizacijai skirtą Nobelio taikos premiją. 1988 įkūrė tarptautines organizacijas SatelLife ir ProCor, remiančias ekonomiškai silpnas šalis.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Prieširdžių aritmijos, širdį veikiantys glikozidai ir kalis (Atrial Arrhythmias, Digitalis and Potassium, su H. P. Levinu, 1958), Elektrokardiokonversija (ElectroCardioconversion 1962), Nerviniai mechanizmai ir širdies bei kraujagyslių ligos (Neural Mechanisms and Cardiovascular Disease, su kitais, 1986), Prarastasis gydymo menas (The Lost Art of Healing 1999).
Apdovanojimai
Gedimino ordino Komandoro kryžius (2002).