Bernardino Rivadavia

Rivadavia Bernardino (Bernardinas Rivadãvija), tikr. Bernardino de la Trinidad González Rivadavia y Rivadavia 1780 05 20Buenos Airės 1845 09 02Cádiz (Ispanija), Argentinos valstybės veikėjas. Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karo (1810–26) vienas vadovų. 1811–12 revoliucinio triumvirato vyriausybės iždo ir karo sekretorius. 1815–20 vykdė diplomatinę misiją – siekė, kad Europos valstybės 1816 paskelbtą Jungtinių Río de La Platos provincijų (nuo 1826 Argentinos Federacinė Respublika) nepriklausomybę. 1821–24 vidaus ir užsienio reikalų ministras; įvykdė agrarinę, švietimo, kariuomenės reformas, sukūrė bankų sistemą. Rėmė unitarus – centralizuoto šalies valdymo šalininkus. Turėjo didelę įtaką rengiant 1826 Argentinos konstituciją. 1826–27 pirmasis Argentinos prezidentas. Po Argentinos ir Brazilijos karo dėl Urugvajaus (1825–28) priverstas pripažinti Urugvajaus nepriklausomybę. Dėl šio pralaimėjimo, federalistų opozicijos bei dalies provincijų nenoro patvirtinti 1826 konstituciją 1827 06 atsistatydino. Išvyko į Europą. 1834 sugrįžęs bandė kovoti su politiniais priešininkais. Ištremtas, gyveno Brazilijoje, vėliau – Ispanijoje. Vienas Buenos Airių universiteto įkūrėjų (1821).