Bèrnas (vok. Bern, pranc. Berne), kantonas Šveicarijos vidurio vakaruose.
Plotas 5959,4 km2. 1,06 mln. gyventojų (2023). Antrasis pagal plotą (po Graubündeno) ir gyventojų skaičių (po Ciuricho) Šveicarijos kantonas. Centras – Bernas. Oficialios kalbos – vokiečių, prancūzų.
Berno Alpės Oeschineno ežero apylinkėse
Pietryčiuose yra Berno Alpių dalis (aukščiausios viršūnės – Finsteraarhornas, 4274 m, Jungfrau, 4158 m; apie 260 km2 užima ledynai), viduryje – tankiai gyvenamas Šveicarijos plokščiakalnis (aukštis 400–800 m), šiaurės vakaruose – Jura kalnai. Didžiausios upės – Aare, Emme, ežerai – Bielio ežeras, Thuno ežeras, Brienzo ežeras, Neuchâtelio ežero dalis. Daug hidroelektrinių, Mühlebergo branduolinė elektrinė. Laikrodžių, mašinų gamyba, elektrotechnikos, tekstilės, maisto (pieno, sūrių) pramonė, medienos ir metalo apdirbimas. Amatai (puodininkystė). Auginama kviečiai, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai. Vynuogininkystė (prie Bielio ir Thuno ežerų). Veisiami galvijai (daugiausia pienui; Emmės, Simmės, Saanės upių slėniuose, Berno Alpėse).
Bernas – tarptautinės reikšmės turizmo regionas. Žiemos sporto centrai ir kurortai – Interlakenas, Thunas, Meiringenas, Grindelwaldas, Mürrenas, Kanderstegas, Gstaadas, Adelbodenas. Svarbiausias geležinkelis – Bernas–Milanas (Italija); Berno Alpėse jis eina Lötschbergo tuneliu.
Berno teritoriją sudaro sritys, kurias 14–16 a. prisijungė kantono centras Bernas. 1893 priimta Berno konstitucija galioja iki šiol. Pagal 1978 09 referendumą, nuo vokiškai kalbančiojo Berno atskirtas prancūziškai kalbančiųjų Jura regionas (nuo 1979 01 sudaro atskirą Jura kantoną).