Bolzano Bernhard (Bernhardas Bolcãnas) 1781 10 05Praha 1848 12 18Praha, Austrijos ir Čekijos religijotyrininkas, filosofas, matematikas. Dabartinės matematinės logikos ir aibių teorijos vienas pradininkų. Dr. (1804).
Nuo 1796 studijavo Prahos universitete filosofiją, fiziką ir matematiką, nuo 1801 – teologiją. 1804 įšventintas kunigu, 1805 pradėjo dėstyti Prahos universitete, 1818 išrinktas šio universiteto Filosofijos fakulteto dekanu; profesorius (1806). 1819 dėl pacifistinių ir socialistinių pažiūrų bei siūlytų švietimo, socialinių, ekonominių reformų atleistas iš dėstytojo pareigų, iki 1842 buvo ištremtas į provinciją, iki 1835 jam buvo uždrausta skelbti savo straipsnius šalies mokslo žurnaluose.
Pažiūros
Patyrė G. W. Leibnizo įtaką. Kritikavo I. Kantą ir vokiečių idealizmą, pasisakė už griežtą logikos ir psichologijos atskyrimą. Semiotikoje skyrė ženklo prasmę nuo ženklo reikšmės, ženklo prasmę, kurią jam suteikia siuntėjas nuo ženklo gavėjo prasmės ir kita. Metafizikoje teigė monadų (substancijų) ir atomų egzistavimą, monados esą užima fizinę vietą. Siela yra monada, todėl yra nesunaikinama. Neigė laiko ir erdvės aprioriškumą, šias sąvokas laikė santykių tarp daiktų formomis. Teigė, kad egzistuoja amžinos (esti pačios savaime) tiesos, teiginiai ir juos sudarantys vaizdiniai (idėjos), kuriuos skyrė nuo žodžiais išreiškiamų ir mąstymu suvokiamų tiesų, teiginių ir vaizdinių. Žinių sferą suskirstė į tris sritis: kalbos, sudarytą iš žodžių ir sakinių, mąstymo, susidedančią iš subjektyvių idėjų ir sprendinių bei logikos sritį, sudarytą iš objektyvių idėjų ir teiginių.
Bernhard Bolzano
Dorines problemas, anot B. Bolzano, turi nagrinėti religijos filosofija. Pritarė utilitarizmo idėjoms. Siekė logiškai pagrįsti ir paaiškinti katalikybės bei socialines reformas. Jozefinizmo šalininkas. Sprendė klausimą, kaip panaikinti ar sumažinti žmonių kančias ir blogį pasaulyje, parašė utopiją Apie geriausią valstybę (Von dem besten Staaten 1837), kurioje pasisakė už visuotinę lygybę, kritikavo nuosavybę, įgyjamą neatlyginant už atliktą darbą.
Buvo kai kurių fenomenologijos, analitinės filosofijos ir loginės semantikos idėjų pirmtakas.
Matematikos tyrimai
Sukūrė realiojo skaičiaus aritmetinę teoriją (1817), pateikė funkciją, kuri visada yra tolydi, bet niekur neturi išvestinės. Nagrinėjo baigtines ir begalines aibes, suformulavo aibės sąvoką kaip matematikos terminą. Plėtojo matematikos filosofiją. Kurį laiką buvo drausta publikuoti B. Bolzano veikalus, todėl dalį jo formuluotų ir įrodytų matematinės analizės teiginių vėliau iš naujo įrodė ir paskelbė A.-L. Cauchy, K. Weierstrassas ir kiti.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Indėlis į labiau pagrįstą matematikos išdėstymą (Beyträge zu einer begründeteren Darstellung der Mathematik 1810), Binomų teorema (Der binomische Lehrsatz 1816), Kai kas iš logikos (Etwas aus der Logik 1820), Atanazija, arba Sielos nemirtingumo pagrindai (Athanasia oder Gründe für die Unsterblichkeit der Seele 1827), Funkcijų mokslas (Functionenlehre 1834), Religijotyros vadovėlis (Lehrbuch der Religionswissenschaft 3 d. 1834), Mokslo teorija (Wissenschaftslehre 4 t. 1837), Estetikos traktatai (Abhandlungen zur Ästhetik 1844), Kas yra filosofija? (Was ist Philosophie? 1849), Begalybės paradoksai (Paradoxien des Unendlichen 1851), Dydžių teorija (Grössenlehre, išleista 1875).
Atminimo įamžinimas
1981 B. Bolzano vardu pavadintas asteroidas nr. 2622.
2271