Bèrno Álpės (vok. Berner Alpen, pranc. Alpes Bernoises), kalnai Šveicarijoje; Vakarų Alpių šiaurinė dalis tarp Ronos ir Aarės upių. Ilgis apie 120 kilometrų.
Aukščiausia dalis yra tarp Gemmi ir Grimselio perėjų (Finsteraarhorno masyvas); aukščiausios viršūnės: Finsteraarhornas (4274 m), Aletschhornas (4195 m), Jungfrau (4158 m), Mönchas (4049 metrai). Centrinis kalnagūbris susidaręs iš kristalinių skalūnų ir granitų, šiaurinė ir vakarinė atšakos iš nuosėdinių uolienų, daugiausia klinties. Yra apie 80 ledynų (didžiausias Aletscho). Žemutiniuose šlaituose auga bukynai, mišrieji bukų ir eglių miškai, aukštesniuose – subalpinė ir alpinė (daugiau kaip 2000 m aukštyje) augalija. Berno Alpių Jungfrau-Aletschhorn-Bietschhorno regionas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (2001). Alpinizmas, turizmas, žiemos sportas. Lynų keliai. Tarptautiniai turizmo centrai: Interlakenas, Grindelwaldas, Wengenas, Lauterbrunnenas, Mürrenas, Kanderstegas, Adelbodenas, Gstaadas. 1891–1912 įrengtas funikulierius į Jungfrau perėją.
Fieschero ledynas ir Finsteraarhorno masyvas
Berno Alpės
Į aukščiausias viršūnes pirmąkart įkopta 19 a. viduryje (į Finsteraarhorną 1829).