Berno konvencija

Bèrno konveñcija, Euròpos lauknės gamtõs ir gamtnės aplinkõs apsaugõs konveñcija (Convention On The Conservation Of European Wildlife And Natural Habitats), tarptautinė sutartis, kuria siekiama išsaugoti laukinę augaliją ir gyvūniją bei jų gamtinę gyvenamąją aplinką. Ypatingas dėmesys skiriamas migruojančioms, nykstančioms ir mažėjančioms rūšims, siekiama išsaugoti ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą Europoje ir kai kuriose Afrikos šalyse.

Berno konvencijos logotipas

Konvencija pasirašyta 1979 09 19 Berne (Šveicarija). Pasirašė 20 šalių delegatai. Įsigaliojo 1982 06 01. Iki 2019 konvenciją ratifikavo 51 šalis: Europos Tarybos narės (45 šalys), ne Europos Tarybos narės (5 šalys: Senegalas, Burkina Fasas, Tunisas, Marokas, Baltarusija) ir Europos Sąjunga. 1996 Berno konvenciją ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Visos konvenciją ratifikavusios valstybės yra įsipareigojusios skatinti nacionalinę laukinės augalijos ir gyvūnijos bei jų gamtinės gyvenamosios aplinkos apsaugos politiką, skatinti kovos su tarša priemones, atsižvelgiant į laukinės gyvūnijos ir augalijos apsaugą, skatinti švietimą ir platinti bendrą informaciją apie būtinybę saugoti laukinės augalijos ir gyvūnijos rūšis ir jų gamtinę gyvenamąją aplinką, koordinuoti pastangas, kad būtų apsaugotos migruojančios rūšys, t. p. bendradarbiauti siekiant pagerinti teisinių ir administracinių priemonių veiksmingumą.

Konvencijos valdymo organas yra Nuolatinis komitetas. Jo darbe dalyvauja visos susitariančios šalys, t. p. valstybės stebėtojos ir organizacijos (valstybinės ir nevyriausybinės) nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Komitetas kasmet renkasi Europos Tarybos rūmuose Strasbūre ir priima rekomendacijas dėl priemonių, kurių reikia imtis siekiant įgyvendinti Berno konvencijos tikslus ir didinti jos efektyvumą. Prižiūrima, kaip įgyvendinamos konvencijos nuostatos ir numatomos jos įgyvendinimo bei plėtojimo gairės. Vadovaudamasis konvencija Nuolatinis komitetas yra sudaręs keletą ekspertų grupių: varliagyvių ir roplių, paukščių, bestuburių ir augalų apsaugos ekspertų. Kitos ekspertų grupės domisi invazinių rūšių priežiūra, EMERALD ekologinės informacijos tinklo steigimu ar klimato kaitos poveikiu biologinei įvairovei.

Konvencijos priedai

I priedui priklauso griežtai saugotinų augalijos rūšių sąrašas. Lietuvoje į sąrašą įrašytos šios augalijos rūšys: Botrychium simplex – paprastasis varpenis, Caldesia parnasifolia – širdžialapė kaldezija, Aldrovanda vesiculosa – pūslėtoji aldrūnė, Cypripedium calceolus – plačialapė klumpaitė, Liparis loeselii – dvilapis purvuolis, Pulsatilla patens – vėjalandė šilagėlė, Saxifraga hirculus – pelkinė uolaskėlė, Trapa natans – plūduriuojantysis agaras.

II priedui priklauso griežtai saugotinų gyvūnijos rūšių sąrašas. Lietuvoje į sarąšą įrašytos šios gyvūnijos rūšys: Myotis dasycneme – kūdrinis pelėausis, Sicista betulina – beržinė sicista, Ciconia ciconia – baltasis gandras, Ciconia nigra – juodasis gandras, Emys orbicularis – balinis vėžlys, Triturus cristatus – skiauterėtasis tritonas, Bombina bombina – kūmutė, Pelobates fuscus – česnakė, Arnassius mnemosyne – juodasis apolonas ir kitos.

III priedui priklauso globojamų gyvūnijos rūšių sąrašas. Lietuvoje į sąrąšą įrašytos šios gyvūnijos rūšys: Lepus europaeus – pilkasis kiškis, Lepus timidus – baltasis kiškis, Cervus elaphus – taurusis elnias, Hirudo medicinalis – medicininė dėlė ir kitos.

IV priedui priklauso draudžiami medžioklės ir kitokio naudojimo būdai ir priemonės.

3200