Bèrno lietùviai
20 a. pradžioje Berno universitete studijavo lietuvių (V. Didžiulytė, A. Janulaitis, J. Šaulys, A. Garmus, P. Grigaitis ir kiti). 1915 Šveicarijos lietuviai kartu su latviais Berne surengė konferenciją, kurioje reikalavo Lietuvai kultūrinės ir politinės autonomijos. 1916 ir 1917 Berne įvyko Berno lietuvių konferencijos. 1918 čia įvyko dar viena lietuvių konferencija su Lietuvos Tarybos atstovais. 1919–46 Berne veikė Lietuvos pasiuntinybė. 1925 įkurta Lietuvių studentų Šveicarijoje sąjunga (1927 jos centras perkeltas į Fribūrą).
Per II pasaulinį karą Berne veikė Lietuvos spaudos biuras, kuris lietuvių išeivijos spaudai teikdavo informaciją iš Lietuvos. 1946 Berne įvyko Lietuvos diplomatinės tarnybos ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovų konferencija, kuri pritarė Lietuvių bibliografinio archyvo steigimui. Archyvas rėmė tremtyje išėjusius leidinius ir siekė sudaryti lituanistinių studijų centrą Europoje; iki 1957 sukaupta daugiau kaip 2500 leidinių apie Lietuvą ir Rytų Europą (vėliau archyvas buvo papildomas A. Geručio iniciatyva).
1948–49 Berne įsikūrė Pasaulio lietuvių bendruomenės apylinkė; 1951 čia įkurta Šveicarijos lietuvių bendruomenė. Nuo 1951 kurį laiką buvo leidžiamas neperiodinis leidinys Šveicarijos lietuvių žinios (redaktorius A. Gerutis). Vėliau lietuviška veikla Berne nutrūko.
1993–2009 Lietuvai Berno kantone atstovavo garbės konsulas V. Dargužas, 2007–18 veikė Lietuvos ambasada (pirmasis ambasadorius 2007–10 buvo P. V. Plečkaitis).
Nuo 2019 Berne veikia lituanistinis darželis-mokyklėlė Saulutė.
-Bernas