Bertrand’o kreivė
Bertrand’o kreivė (Bertrãno kreiv), erdvinė kreivė, kurios pagrindinės normalės sutampa su kurios nors kitos kreivės pagrindinėmis normalėmis. Bertrand’o kreivių (ir tik jų) kreivį ir posūkį sieja tiesinė lygtis su pastoviaisiais koeficientais. Atskiras atvejis – bendrosios sraigtinės linijos (šlaito linijos), t. y. kreivės, esančios cilindriniame paviršiuje ir kertančios jo sudaromąsias pastoviu kampu. Kreivę 1850 ištyrė J. L. F. Bertrand’as.