Russell Bertrand (Bertranas Rãselas), tikr. vardai Bertrand Arthur William 1872 05 18Trelleck (Monmouthshire’o grafystė, Velsas) 1970 02 02Penrhyndeudraeth (Gvinedas), Didžiosios Britanijos logikas, filosofas ir visuomenės veikėjas. Kingston Russello grafas, Amberley ir Ardsallos vikontas. Vienas analitinės filosofijos pradininkų, žymiausių 20 a. logikų. Londono karališkosios draugijos narys (1908), Britų akademijos garbės narys (1948).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1890–94 studijavo matematiką ir filosofiją Kembridžo universiteto Švč. Trejybės koledže. 1895–1916 dėstė filosofiją Kembridžo, 1938–39 – Čikagos universitetuose, 1939–40 – Kalifornijos universitete Los Andžele.
Matematinė logika
Matematinės logikos darbuose plėtojo aksiominę deduktyviąją logiką, grindė logicizmą, įrodinėjo, kad matematika ne tik remiasi loginiais pagrindais, bet iš esmės yra logikos dalis. Veikale Matematikos principai (The Principles of Mathematics 1903) teigė, kad visas matematikos tiesas galima deduktyviai išvesti iš aksiomų, suformuluotų tik logikos sąvokomis (pvz., propozicija, aibė). 1901 B. Russellas F. L. G. Frege’s logikoje ir naiviojoje aibės sampratoje atrado prieštaravimą, vadinamą Russello antinomija: jei visų sau nepriklausančių aibių aibė nepriklauso sau, tai ji turi sau priklausyti, o jei ji sau priklauso, tai turi sau nepriklausyti. Šią ir kitas prieštaras B. Russellas sprendė kurdamas loginių tipų teoriją, kurios galutinis variantas buvo išdėstytas veikale Matematikos principai (Principia Mathematica, su A. N. Whiteheadu, 3 t. 1910–13).
Bertrand Russell
Kalbos filosofija
Kalbos filosofijoje sukūrė deskripcijų teoriją, kuri pirmą kartą buvo išdėstyta straipsnyje Apie denotaciją (On Denoting 1905). Ji teigia, kad sakiniai su apibrėžiamosiomis deskripcijomis atlikus loginę analizę pakeičiami į propozicines funkcijas, susietas egzistavimo kvantoriumi. Taigi sakiniai, kurių teisingumas tradiciniu požiūriu reikalautų apibrėžiamąja deskripcija žymimo individo egzistavimo, gali būti pakeičiami lygiareikšmiais sakiniais, kurie gali būti laikomi teisingais net jei aprašomas individas neegzistuoja. Šios teorijos pagrindinė nuostata, kad gramatinė kasdienės kalbos išraiškų forma slepia su ja nebūtinai sutampančią loginę formą, tapo viena pagrindinių 20 a. analitinės filosofijos nuostatų.
Epistemologija ir ontologija
B. Russello epistemologinės ir ontologinės pažiūros keitėsi, bet pagrindinis jo pažinimo koncepcijų orientyras buvo empiriniai duomenys ir siekis kuo mažiau remtis neempirinės kilmės duomenimis. B. Russellas nebuvo kraštutinio empirizmo atstovas, nes nemanė, kad vien empirinių duomenų pakanka pasauliui pažinti. Jo tikslas buvo pateikti nuosaikiai empirinį mokslo teorijose postuluojamų esinių pažinimo paaiškinimą, nes mokslą jis laikė geriausiu, nors ne visada patikimu, pažinimo šaltiniu. Skirtingas ir nuolat kitusias B. Russello filosofines pažiūras vienijo metodologinė nuostata rasti minimalią būtiną neempirinių žmogiškojo pažinimo prielaidų aibę.
Sąmonės filosofija
Veikale Sąmonės analizė (The Analysis of Mind 1921) sąmonės ir kūno santykio klausimu pateikė neutraliojo monizmo koncepciją, pasak kurios, psichiniai ir fiziniai reiškiniai yra konstruktai, gaunami iš neutralios – nei fizinės, nei psichinės – prigimties įvykių.
Visuomeninė veikla
B. Russellas laikėsi liberalių, kairiųjų, ateistinių pažiūrų, pritarė feminizmui, aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje – kovojo už branduolinį nusiginklavimą, kritikavo marksizmą, Stalino režimą, Jungtinių Amerikos Valstijų politiką Europoje ir Pietryčių Azijoje (1918 dėl savo publikacijų buvo įkalintas už kenkimą Britanijos užsienio politikai, 1961 įkalintas už dalyvavimą branduolinio nusiginklavimo kampanijos demonstracijoje). 1966 įkūrė Tarptautinį karo nusikaltimų tribunolą. Vienas Pugwasho sąjūdžio iniciatorių.
Veikalai
Kiti svarbūs veikalai: Mūsų žinios apie išorinį pasaulį (Our Knowledge of the External World 1914), Loginio atomizmo filosofija (The Philosophy of Logical Atomism 1918), Vakarų filosofijos istorija (A History of Western Philosophy 1945).
Paskelbė daugiau kaip 70 knygų ir apie 2000 straipsnių filosofijos, matematikos, etikos ir socialiniais klausimais.
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (1950).
R: B. Raselas Religija ir mokslas Vilnius 1982, Žygis į laimę Kaunas 1999.
76