Beržinia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 5 partizanai, 2 jų ryšininkai ir 6 rėmėjai. Kilę iš Vaičių kaimo (Šilalės vlsč.). Tėvai Ona ir Petras, jų dukros Juzefa, Ona ir Teodora, sūnus Stanislovas nuo 1945 buvo Lydžio rinktinės būrio rėmėjai, sūnus Juozapas (Juozas) ir duktė Zofija – šio būrio ryšininkai, broliai Petras, Antanas, Kazimieras, Povilas ir Petro žmona Eugenija – partizanai. Motina Ona Beržinienė (1888–1966) ir tėvas Petras (1885–1975) už partizanų rėmimą 1951 09 09 buvo ištremti į Sibirą, dirbo Novyj Trudo gyvenvietėje (Teguldato rj., Tomsko sr.). 1956 grįžo į Lietuvą.
Beržiniai: iš kairės – Ona Beržinytė-Juškienė, Stanislovas, Ona Beržinienė (sėdi) ir Teodora (1949 ar 1950 tėviškėje)
Sūnus Petras (g. 1920, m. 1952 06 04 Deblių miške, Šilalės vlsč.) dirbo sandėlininku Laukuvos kolūkyje. Įtariamas, kad remia partizanus, buvo kviečiamas į Tauragės apskr. saugumo skyrių. Vengdamas suėmimo slapstėsi. Iki 1951 buvo partizanų ryšininkas, 1951 pavasarį tapo Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Aušrelės būrio partizanu. Žuvo kautynėse. Palaikai baudėjų buvo išvežti į Šilalę; manoma, užkasti miesto evangelikų liuteronų kapinių teritorijoje. Karys savanoris (1999, po mirties). Jo žmona Eugenija Beržinienė (Dargevičiūtė, g. 1928 Vaitkaičių kaime, Laukuvos vlsč.) pas partizanus nuėjo kartu su vyru, su juo ir žuvo; palaikai užkasti greta jo. Karė savanorė (1999, po mirties).
Antanas (slapyvardis Dobilas; g. 1924, m. 1950 07 08 Graužuose, Šilalės vlsč.) dalyvavo antisovietiniame 1941 Birželio sukilime. Baigęs Pajūrio žemės ūkio mokyklą Šilalės Mašinų ir traktorių stotyje dirbo traktorininku. Partizanams teikė vertingų žinių apie saugumiečių ir stribų dalinių judėjimą; buvo suimtas, bet pabėgo, slapstėsi. 1948 pavasarį tapo Aušrelės būrio partizanu. Saugumiečiams apsupus Graužų kaimo Kalinsko sodybą, susisprogdino. Pasak vienų liudytojų, palaikus bendražygiai palaidojo miške, pasak kitų – palaikai gyventojų palaidoti Šakviečio ar Graužų kapinėse. Karys savanoris (1999, po mirties). Kazimieras (slapyvardis Algirdas; g. 1928, m. 1951 07 30 ar 31 Obelyno miške, Tauragės rj.) 1948 tėviškėje buvo suimtas, kalintas ir tardytas Tauragės apskr. saugumo skyriuje. Paleistas nuo 1949 buvo Aušrelės būrio partizanas, būrio vadas. Žuvo kautynėse su saugumiečių ir stribų daliniu (iki 200 žm.). Palaikai galbūt buvo išniekinti Šilalėje ir užkasti miesto evangelikų liuteronų kapinių teritorijoje. Vyresnysis puskarininkis ir Karys savanoris (1999, po mirties). Povilas (slapyvardis Ąžuolas; g. 1931, m. 1951 02 05 Debliuose) buvo partizanų ryšininkas, nuo 1949 – Aušrelės būrio partizanas. Žuvo J. Petkaus sodyboje. Palaikai galbūt buvo išniekinti Šilalėje ir užkasti ten, kur Petro ir kitų partizanų Beržinių. Karys savanoris (1999, po mirties).
Zofija Beržinytė (Misevičienė, vėliau – Baranauskienė, slapyvardis Žibutė; g. 1923 01 22) nuo 1945 buvo Lydžio rinktinės 3 kuopos 2 būrio ryšininkė ir rėmėja, nuo 1951 – Aušrelės būrio partizanų ryšininkė. Ištremta kartu su tėvais. 1956 paleista nuvyko į Vorkutą (Komija) pas kalintį brolį Juozapą (Juozą). 1972 grįžo į Lietuvą. Laisvės kovų dalyvė (1998). Juozapas (Juozas; slapyvardis Krantas, 1926 02 28–1996), kaip ir sesuo, nuo 1947 05 buvo to paties būrio ryšininkas. 1948 08 31 suimtas, kalintas ir tardytas Tauragės apskr. saugumo skyriuje. 1949 02 26 nuteistas 10 m. lagerio; kalintas Vorkutoje (Komija), iki 1955 10 28 dirbo šachtoje. Iki 1956 10 01 buvo tremtyje. 1957 grįžo į Lietuvą. Laisvės kovų dalyvis (2002, po mirties).
Juzefa Beržinytė (Valienė; g. 1918) ir Ona Beržinytė (Juškienė; 1921–2003) nuo 1945 buvo Lydžio rinktinės būrio, vėliau – Aukuro (nuo 1949 – Butigeidžio) rinktinės Aušrelės būrio partizanų rėmėjos. Ištremtos kartu su tėvais. 1956 grįžo į Lietuvą. Tų pačių būrių partizanų rėmėjai buvo Teodora (g. 1921) ir brolis Stanislovas (1937–91), kuris kelis kartus buvo suimtas, kankintas Šilalėje.
2737