Besançon (Bezansònas), miestas Prancūzijos rytuose, Jura kalnų vakariniuose priekalniuose, prie Doubs upės; Doubs departamento centras.
Besançono panorama; dešinėje – citadelės fragmentas
117 900 gyventojų (2019; aglomeracijoje 139 800 gyventojų). Priklauso Burgundijos-Franche‑Comté administraciniam regionui. Oro uostas. Didžiausias Prancūzijoje laikrodžių gamybos centras. Tekstilės, siuvimo, tiksliosios mechanikos, chemijos, popieriaus, odos, medienos apdirbimo pramonė, porceliano ir fajanso gamyba. Sūrių ir medienos prekyba. Kurortas (mineralinės versmės). Turizmas. Kasmetiniai tarptautiniai muzikos festivaliai. Universitetas (nuo 1691). Laikrodininkų mokykla. Astronomijos observatorija. Archeologijos (įkurtas 1694), istorijos, dailės muziejai.
Architektūra
Doubs upė dalija miestą į Žemutinįjį ir Aukštutinįjį, kurie sujungti akmenų tiltu. Išliko senovės romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsių (2 a.), Šv. Jono katedra (11–13 a., 18 a.), Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (17–18 a.). Renesansiniai Rotušės, Teismo ir A. de Granvelle’io rūmai (visi 16 a.), citadelė (1669, architektas S. de Vaubanas), prefektūros, teatro pastatai (18 a.).
Istorija
1 a. pr. Kr. – keltiškos sekvanų genties centras Vezoncionas. 58 pr. Kr. jį nukariavo Cezaris. Nuo 2 a. arkivyskupijos centras. 5 a. priklausė Burgundijos, nuo 6 a. – Frankų, nuo 10 a. – Arles’io karalystėms. Nuo 1184 – laisvasis Šv. Romos imperijos miestas. 14 a. priklausė Burgundijos grafams, 15–17 a. – Habsburgams. 1674 prisijungė Prancūzija. Nuo 1676 – Franche‑Comté (Laisvosios grafystės) centras. Apie 1800 įsikūrę emigrantai iš Šveicarijos išplėtojo laikrodžių gamybą. Besançonas – V. Hugo, brolių A. Lumièreʼo ir L. Lumière’o gimtinė. 1982–2015 priklausė Franche‑Comté administraciniam regionui, buvo jo centras.
2271