bestubùriai (Invertebrata), chordos ir stuburo neturintys gyvūnai. Manoma, kad yra apie 2 mln. bestuburių rūšių, t. y. daugiau kaip 90 % visų gyvūnų rūšių. Terminą 1794 pirmasis pavartojo J.‑B. A. P. de Lamarckas (Prancūzija). 19 a. pradžioje įsigalėjęs gyvūnų skirstymas į stuburinius ir bestuburius nėra sistematikos kategorija, bet patogus naudoti dėl apibendrinančios reikšmės. Daugelio tyrinėtojų nuomone, bestuburiai nesudaro vieningos grupės nei morfologiniu, nei filogenetiniu požiūriu, ne taip kaip stuburiniai gyvūnai, neturi bendro sandaros plano. Daugelio bestuburių grupių sistematikos taksonominiai rangai ir apimtis nėra galutinai nusistovėję. Dažniausiai išskiriami 16–23 bestuburių tipai. Bestuburiams priklauso pirmuonys (kai kuriose sistemose priskiriami protistams), pintys, duobagyviai, kirmėlės, moliuskai, nariuotakojai, dygiaodžiai, pogonoforai, šeriažandžiai, samangyviai, pečiakojai. Skeletas išorinis (egzoskeletas), išsivystęs iš ektodermos ir ektoplazmos. Kai kurie turi vidinį skeletą (pinčių spikulės, dygiaodžių kalkinės plokštelės, moliuskų galvos smegenis ir akis saugančios kremzlės). Tikrosios odos nėra, kūną dengia vienasluoksnis epitelinis audinys. Nervų sistema susideda iš ištisinio žiedo ar ganglijų (mazgų) ir išilginių nervinių kamienų (dažniausiai pilvo nervų grandinėlės). Žemesnieji bestuburiai (pirmuonys, pintys, duobagyviai) kvėpuoja kūno paviršiumi, kiti (vabzdžiai) – trachėjomis; parazitiniai bestuburiai – anaerobiškai. Širdis yra nugaros pusėje. Bestuburiai turi daug galūnių (kojų): vabzdžiai 3, voragyviai 4, šimtakojai iki 200 porų. Nustatyta, kad protistai egzistavo jau prekambre, prieš 1,5–2 mlrd. metų ar anksčiau. Maždaug prieš 1 mlrd. metų iš jų kilo daugialąsčiai bestuburiai. Manoma, kad tarpinė grandis tarp protistų ir daugialąsčių bestuburių buvo protistų kolonijos. Kambre jau egzistavo daugelio tipų bestuburiai. Svarbus evoliucijos etapas prasidėjo, kai spindulinės simetrijos bestuburiai įgavo dvišalę kūno simetriją, būdingą visiems aukštesniesiems bestuburiams. Aukštesnieji bestuburiai turi antrinę kūno ertmę (celomą); iš jų kilo pirmieji chordiniai, stuburinių gyvūnų protėviai. Būdami labai gausūs ir įvairūs bestuburiai paplito jūrose, gėluose vandenyse, sausumoje ir ore. Jie gyvena visuose Žemės biotopuose ir yra svarbūs biosferos medžiagų ir energijos apykaitai. Bestuburių buveinių kaita ir tarša bei konkuruojančių rūšių introdukcija lemia bestuburių rūšių nykimą. 21 a. pradžioje sparčiai nyksta 57 vėžiagyvių, 49 vabzdžių, 56 dvigeldžių moliuskų, 169 pilvakojų moliuskų rūšys. Daugelis bestuburių yra parazitai.
455