Betsáida (gr. Bethsaida), Biblijoje minimas žvejų kaimas Tiberiados ežero šiaurės rytų krante, netoli Jordano upės. Apaštalų Pilypo, Andriejaus ir Petro gimtinė (Jn 1, 44). Prie Betsaidos Jėzus Kristus išgydė aklą žmogų (Mk 5, 22–26), padauginęs duoną ir žuvį pamaitino 5000 vyrų (Lk 9, 10–17), priekaištavo žmonėms, kad nepriima jo mokymo (Mt 11, 21). Pasak Juozapo Flavijaus, tetrarchas Erodas Pilypas, Erodo I Didžiojo įpėdinis, Betsaidoje pastatė rūmus, įkūrė miestą, kurį Augusto dukters garbei pavadino Julijumi; čia Erodas Pilypas ir palaidotas. Iš vandentiekio, miesto sienų, mozaikų ir grįsto kelio spėjama, kad Julijaus miesto akropolis (dabar al Telis) buvo 3 km į šiaurę nuo Betsaidos.
Betsaida (1898)
L: D. Urman The Golan / Biblical Archaelogist Reader International Series Oxford 1985.
2886