beždžiõnės (Simiae, arba Anthropoidea), primatų (Primates) būrio žinduolių pobūris. Pagal šnervių pertvaros plotį, dantų formulę ir kitus požymius skirstomos į 2 antšeimius: plačianoses beždžiones ir siauranoses beždžiones; apie 250 rūšių. Plačianosių beždžionių yra 2 šeimos: voverinės beždžionės (marmozetės) ir kabiauodegės beždžionės (kapucinai, koatos), siauranosių beždžionių – 3 šeimos: šunbeždžionės (pavianai, gelados, markatos, langūrai, gverecos), žmoginės beždžionės (gibonai, orangutanai, šimpanzės, gorilos) ir hominidai (australopitekai, ramapitekai, homininai). Gyvena Pietų ir Vidurio Amerikoje, Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje ir gretimose salose.
Kūno ilgis nuo 16 cm (kai kurių Pietų Amerikos marmozečių) iki 2 m (gorilų), masė nuo 400 g iki 300 kilogramų. Kūnas apaugęs plaukais; daugumai beždžionių būdinga ryški kailio spalva. Uodega ilga, kai kurių beždžionių kabi (Pietų Amerikos kabiauodegių beždžionių) ar rudimentinė (žmoginių beždžionių). Galūnės turi daug primityvių požymių, penkiapirštės, prisitaikiusios stverti. Pirštai lengvai suriečiami, pirmasis pirštas priešpriešinamas kitiems, nagai plokšti. Kaukolės smegeninė dalis, palyginti su veidu, didelė. Priekinės smegenys didelės, raukšlėtu paviršiumi, pridengia smegenėles. Nosies kriauklės ir uodžiamoji priekinių smegenų dalis menkai išsivysčiusios. Akys yra uždarose nuo smilkinio pusės akiduobėse, nukreiptos į priekį. Rega abiakė. Dantys (jų yra 32–36) išsidėstę glaudžia eile, iltys stambios. Veidas dažniausiai plikas, jo raumenys gerai išsivystę, todėl mimika perduodama įvairi informacija. Patinų sėklidės yra kapšelyje. Kopuliacijos organas kabantis. Patelės krūtinė su 2 speniais. Gimda vienguba, placenta diskinė. Plačianosių beždžionių ir šunbeždžionių nėštumas 4–5 mėn., žmoginių beždžionių 8–9 mėnesiai. Gimsta dažniausiai 1 jauniklis, menkai išsivystęs, todėl rūpestingai globojamas.
Daugumos beždžionių maistas mišrus – vaisiai, kitos augalų dalys, smulkūs gyvūnai, paukščių kiaušiniai ir jaunikliai. Beveik tik lapais minta gverecos, langūrai. Šimpanzės kartais minta nedidelėmis antilopėmis, mažomis beždžionėmis.
Svarbiausi priešai – leopardai, ereliai, krokodilai, smaugliai.
Beždžionių judesiai įvairūs. Makakos ir markatos bėgioja keturiomis, bet gali judėti ir dviem kojomis, šakomis karstosi priekinėmis ir užpakalinėmis galūnėmis, vandenyje plaukia. Žmoginės beždžionės ilgomis rankomis gerai karstosi medžiais, bet žeme juda nerangiai keturiomis, gali atsistoti ant dviejų kojų ir kiek paeiti, tačiau visai nemoka plaukti.
Beveik visos beždžionės yra dieniniai gyvūnai. Dauguma jų gyvena tropikų miškuose aukštai, medžių vainikuose (gverecos, orangutanai, gibonai), ar ant žemės ir tik nakčiai lipa į medžius (mandrilas, gorila). Pavianai gyvena savanose, ant uolų. Socialinis gyvenimas įvairus: gyvena pavieniui (orangutanai), šeimomis (gibonai) ar įvairiomis grupėmis – vieno patino ir kelių patelių, įvairaus amžiaus patinų (pavianai, gorilos), daugelio patinų (šimpanzės).
Pagal psichikos išsivystymo laipsnį beždžionės yra artimiausi žmogui gyvūnai. Joms būdinga smalsumas ir gebėjimas kartoti kitų veiksmus. Pvz., šimpanzės laisvėje moka naudotis primityviais įrankiais ir net sugeba juos patobulinti. Beždžionių anatomijos, fiziologijos, nervinės veiklos ir elgsenos tyrimas svarbus žmogaus kilmei (antropogenezei) aiškinti.
Seniausios iškastinės beždžionių liekanos žinomos iš Afrikos oligoceno. Beždžionės kilo iš pusbeždžionių, artimų dabartiniams lemūrams bei ilgakulniams, kurių ankstyvajame terciare buvo gausu Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Miocene beždžionės buvo plačiai paplitusios Europoje.
1758
aukštesnieji primatai