beždžiõnių raupa, B-raupa, virusinė infekcija (zoonozė), kurią sukelia beždžionių raupų virusas, turintis DNR ir priklausantis Poxviridae šeimai, Orthopoxvirus genčiai. Beždžionių raupai pirmą kartą buvo aptikti 1958, kai tarp tyrimams laikomų beždžionių prasidėjo į raupus panašios ligos protrūkis. Pirmasis žmogaus susirgimo atvejis buvo užregistruotas 1970 Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Infekcijos perdavimas
Endeminėse vietovėse beždžionių raupų virusas cirkuliuoja gamtoje tarp daugelio žinduolių. Šį virusą nešioti ir platinti gali įvairūs gyvūnai – gambinės žiurkėnžiurkės (Cricetomys gambianus), voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai. Virusas į organizmą patenka per pažeistą odą (net per mikropažeidimus), per kvėpavimo takus arba gleivines (akis, nosį ar burną).
beždžionių raupų virusas, turintis DNR (3D vaizdas)
Gyvūnai virusą žmonėms gali perduoti artimo kontakto metu (gyvūnui įkandus, tiesioginio sąlyčio su infekuoto gyvūno krauju ar kūno skysčiais metu arba per beždžionių raupų viruso sukeltus odos ir gleivinių pažeidimus). Užsikrėsti t. p. galima dėl tiesioginio sąlyčio su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais (bėrimais), per virusu užkrėstą aplinką (pvz., patalynę, drabužius, rankšluosčius, chalatus). Sukėlėjas gali plisti oro lašiniu būdu, t. y. kai ligonio burnos gleivinėje susidarę pūlinukai pratūksta ir virusas su seilių lašeliais į aplinką plinta kalbant, kosint ar čiaudint. Virusas t. p. plinta lytiškai. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai, nes užsikrėtimui reikalingas itin glaudus kontaktas.
Bėrimų atsiradimas laikomas infekcinio (užkrečiamo) laikotarpio pradžia, tačiau manoma, kad užsikrėtę asmenys, turintys kitų ligos simptomų, dar iki bėrimų atsiradimo gali perduoti beždžionių raupų užkratą. Asmuo gali užkrėsti kitus tol, kol nukrinta visi šašai (šašuose gali būti infekcinės virusinės medžiagos) ir oda po jais visiškai sugyja. Nuo užsikrėtimo būdo priklauso ligos sunkumas ir inkubacinio laikotarpio trukmė. Pvz., įkandus užsikrėtusiam gyvūnui ligos inkubacinis laikotarpis būna trumpesnis ir ligos eiga sunkesnė, palyginti su užsikrėtimu nuo infekuotų aplinkos daiktų. Beždžionių raupų virusas aerozoliuose išlieka aktyvus ir gyvybingas net 90 valandų.
Ligos paplitimas
Endeminis (nuolat registruojamas tam tikroje teritorijoje) sergamumas beždžionių raupais stebimas Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse. Sekoskaitos duomenimis, Afrikoje aprašytos dvi genetiškai skirtingos beždžionių raupų viruso linijos: Centrinės Afrikos (Kongo baseino) ir Vakarų Afrikos. Skiriasi jų sukeliamos ligos sunkumas bei mirtingumo rodikliai. Kongo baseino variantas – virulentiškesnis ir mirtingumas siekia daugiau kaip 10 %. Vakarų Afrikos viruso variantas yra mažiau virulentiškas ir mirtingumas siekia mažiau kaip 1 %.
Endeminėse šalyse beždžionių raupų infekcija dažniausiai plinta dėl vietos gyventojų (pvz., medžiotojų) dažno kontakto su užsikrėtusiais gyvūnais. Beždžionių raupų endeminės šalys yra Beninas, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Gabonas, Gana (nustatyta tik gyvūnams), Dramblio Kaulo Krantas, Liberija, Nigerija, Kongo Respublika, Siera Leonė, Pietų Sudanas. Endeminėse šalyse dažnai registruojami grupiniai susirgimai (protrūkiai). Beždžionių raupai retai registruojami už Afrikos ribų, tačiau šių raupų virusą kitose šalyse gali platinti ir užsikrėtę žmonės, ir gyvūnai. Pvz., 2003 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ligų kontrolės centras pranešė apie registruotus žmonių susirgimus beždžionių raupais (81 atvejis) po artimo kontakto su naminiais žinduoliais, daugiausia graužikais, tačiau viruso plitimas nuo žmogaus žmogui nebuvo registruotas. Minėti atvejai JAV buvo susiję su smulkių žinduolių importu iš Ganos į Teksasą – tai buvo laikoma viruso patekimo į JAV keliu. Viruso plitimas tarp JAV valstijų buvo susijęs su užsikrėtusiais naminiais prerijų šunimis, kurie buvo laikomi kartu su afrikietiškais graužikais.
Iš esmės beždžionių raupais būdavo sergama tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, bet padėtis pasikeitė, kai 2022 beždžionių raupai pradėjo plisti Europoje. Pirmasis susirgimas beždžionių raupais Europos regione buvo registruotas 2022 05 Jungtinėje Karalystėje (JK). Tai buvo įvežtinis infekcijos atvejis, susijęs su kelione į Nigeriją. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbė, kad 2022 JK ir kitose Europos šalyse registruota daugiau beždžionių raupų atvejų, kurie neturėjo epidemiologinio ryšio su žmonių kelionėmis į Afrikos šalis; dauguma jų buvo nustatyti dermatovenerologijos klinikose, kai dėl bėrimų ir kitų simptomų kreipėsi vyrai, turėję lytinių santykių su vyrais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 virusas pradėjo plisti ne tik Europoje, bet ir kitose ne Afrikos regiono valstybėse, nors Europa išliko didėjančio ligos protrūkio epicentru.
Didžiausią riziką užsikrėsti turi asmenys, turintys glaudų sąlytį su ligoniu, t. y. šeimos nariai, lytiniai partneriai, sveikatos priežiūros darbuotojai. Rizikos grupėms t. p. priskiriami asmenys, kurių imunitetas nusilpęs, sergantys negydoma ŽIV liga, vyresnio amžiaus ir nusilpę žmonės, maži vaikai, nėščiosios bei asmenys, turintys kelis lytinius partnerius, su virusais dirbantis laboratorijos personalas.
Ligos simptomai
Beždžionių raupų simptomai pasireiškia po inkubacinio laikotarpio, kuris trunka 6–13 d. (galimi svyravimai nuo 5 iki 21 dienos). Liga dažniausiai prasideda karščiavimu (didesniu kaip 38 °C), raumenų, nugaros, galvos skausmais, nuovargiu bei limfmazgių padidėjimu (dažniausiai kaklo srities). Per 3–5 d. nuo simptomų pradžios atsiranda odos bėrimų. Iš pradžių 3–6–10 mm skersmens dėmelės, dažniausiai veido, kaktos srityse, vėliau išplinta į kitas kūno vietas. Bėrimai labiausiai paveikia veidą, plaštakas bei pėdas. Palaipsniui odos dėmelės virsta iškilimais, kurie vėliau pritvinksta skysčio, padidėja ir pratrūksta bei susiformuoja šašai, o jiems nukritus neretai lieka randelis. Vienu metu ant kūno galima aptikti įvairių formų bėrimų: papulių (iškilimų odoje, pūslelių), vezikulių (pripildytų skaidraus skysčio), pūlinukų, pripildytų balkšvo ar gelsvo turinio, šašų (jie pradeda džiūti nuo 9–10 ligos dienos). Gyjančius šašus gali stipriai niežėti. Kasantis bėrimus išlieka rizika užsikrėsti antrine bakterine infekcija. Sergant beždžionių raupais gali būti ir burnos ar akių gleivinių pažeidimų. Nuo bėrimų atsiradimo pradžios žmogus tampa labai užkrečiamas. Atsiradus bėrimams sumažėja kūno temperatūra, atslūgsta karščiavimas.
beždžionių raupų bėrimai (Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra)
Ligos simptomatika skiriasi nuo vėjaraupių, kuriais sergant limfmazgių padidėjimo dažniausiai nebūna, bet nuo pirmos ligos dienos atsiranda būdingas viso kūno ir plaukuotų vietų pūslelinis bėrimas, kuris greitai virsta šašais ir jau 2–3 ligos dieną matyti ir pūslelės, ir šašai.
Iki 2022 dažniausiai buvo registruojamos lengvos beždžionių raupų ligos formos, tačiau tam tikros gyventojų grupės (maži vaikai, nėščios moterys, asmenys, kurių imunitetas nusilpęs) gali sirgti sunkiai ir patirti įvairių komplikacijų: antrinių odos bakterinių infekcijų, akių junginės, ragenos, plaučių, smegenų uždegimo. Vakarų šalyse su kelionėmis susiję ligos atvejai pasireiškė lengvomis ligos formomis ir paprastai trukdavo nuo dviejų iki keturių savaičių. Visą ligos laikotarpį, kol išnyksta bėrimai ir nukrinta šašai, patariama susilaikyti nuo lytinių santykių ir bet kokio artimo fizinio kontakto. Dauguma susirgusių asmenų gali gydytis namuose (skiriamas simptominis gydymas), tačiau būtina jų izoliacija atskiroje patalpoje.
Mirtingumas nuo beždžionių raupų endeminėse vietovėse svyruoja nuo 1 iki 11 %. Europoje 2022 plitęs beždžionių raupų viruso variantas buvo mažiau virulentiškas, pasižymėjo mažesniu mirtingumu, sukeliančiu lengvesnę ligos eigą. Daugeliui ligos atvejų buvo būdinga lytinių organų arba tarpvietės bėrimai – tai rodo, kad virusas greičiausiai buvo perduotas artimo fizinio kontakto metu (lytiškai santykiaujant).
Diagnozė
Beždžionių raupai diagnozuojami atliekant tiriamosios medžiagos molekulinius (PGR) bei kitus laboratorinius tyrimus (jie atliekami ir Lietuvoje). Epidemiologiškai beždžionių raupai įtariami, kai per 21 d. iki simptomų atsiradimo buvo nustatytas epidemiologinis ryšys su patvirtintu ar tikėtinu beždžionių raupų atveju; asmuo keliavo į beždžionių raupų endemines šalis; kai asmuo (bet kokios seksualinės orientacijos) turėjo kelis lytinius partnerius.
Ligos gydymas
Dažniausiai ligos gydymas yra simptominis ir palaikomasis (karščiavimo ir niežulio malšinimas, skysčių balanso atkūrimas) bei antrinių bakterinių infekcijų prevencija ir gydymas. Duomenų apie antivirusinių vaistų veiksmingumą ir saugumą yra nedaug. Afrikoje atliekami klinikiniai antivirusinių vaistų tyrimai.
Profilaktika
Siekiant išvengti užsikrėtimo nuo sergančio žmogaus rekomenduojama vengti artimo sąlyčio su asmeniu, kuriam įtariami arba patvirtinti beždžionių raupai, vengti sąlyčio su užterštais daiktais, dėvėti pirštines ir apsauginius rūbus slaugant pacientą, plauti rankas po sąlyčio su ligoniu. Artimą kontaktą su ligoniu turėję asmenys turėtų mažiausiai 21 d. atidėti kraujo, organų ar kaulų čiulpų donorystę, jiems rekomenduoja visą šį laiką susilaikyti nuo lytinių santykių (prezervatyvų naudojimas negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo beždžionių raupų viruso perdavimo). Artimai kontaktavusieji su sergančiu beždžionių raupais asmeniu turėtų patys vertinti savo sveikatos būklę, stebėti, ar neatsiranda ligai būdingų simptomų. Stebėjimo laikotarpis – 21 d. nuo paskutinio kontakto su ligoniu. Kai kuriose šalyse beždžionių raupais sergantiems ligoniams yra nustatytas 21 d. izoliacijos laikotarpis, tačiau su ligoniu kontaktavusiems asmenims izoliacija netaikoma.
Skiepai
Vakcinacija nuo raupų suteikia kryžminę apsaugą ir nuo beždžionių raupų. Atlikti tyrimai rodo, kad raupų vakcinos efektyvumas prieš beždžionių raupų virusą siekia 85 %. Apsauginis skiepijimo nuo raupų poveikis išlieka mažiausiai 20 m., tačiau laikui bėgant mažėja. Nepaisant silpnėjančio raupų vakcinos poveikio, dėl imuninės atminties B ir T ląstelių apsauga nuo sunkių beždžionių raupų ligos formų, manoma, gali išlikti visą gyvenimą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaikystėje nuo raupų paskiepyti žmonės gali sirgti lengvesne beždžionių raupų forma.
1980 Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus, kad raupai likviduoti visame pasaulyje (paskutinis žinomas šios ligos atvejis užregistruotas 1977), vakcinacija nuo raupų buvo nutraukta. Todėl tikėtina, kad kryžminį apsauginį imunitetą nuo raupų turi tik vyresnio amžiaus žmonės, nuo raupų paskiepyti iki 1980, visi gimusieji vėlesniais metais yra imlūs beždžionių raupams.
Originalios (pirmosios kartos) raupų vakcinos žmonėms skiepyti iki 2022 nėra naudojamos. Patvirtinta trečiosios kartos raupų vakcina IMVANEX, kuria skiepijami suaugusieji, siekiant apsaugoti juos nuo raupų infekcijos. Pagal vakcinos aprašą, šios vakcinos veiklioji medžiaga yra gyvas modifikuotas Ankara – Bavarian Nordic padermės karvių raupų virusas. Kai asmuo paskiepijamas šia vakcina, imuninė sistema (natūrali organizmo apsaugos sistema) gamina antikūnus prieš raupų virusą. IMVANEX sudėtyje nėra raupų viruso (Variola), todėl ji negali sukelti pačių raupų.
Vakcinos nuo raupų 2022 buvo oficialiai registruotos tik JAV ir Kanadoje (imuninių vaistinių preparatų pavadinimai Jynneos ir Imvamune). Jungtinėje Karalystėje iki 2022 naudota vakcina be atitinkamos registracijos. Siekiant užkirsti kelią infekcijai ar susilpninti galimą jos poveikį organizmui vakcinacija po didelės rizikos kontakto (sąlyčio) turi būti atliekama kuo skubiau – idealiu atveju per 4 d. (vėliausiai – per 14 dienų). Prieš atliekant vakcinaciją po sąlyčio būtina įvertinti, ar asmenų užsikrėtimo rizika buvo didelė. Pasaulio sveikatos organizacija iki 2022 nerekomendavo masiškai (profilaktiškai) nuo beždžionių raupų skiepyti visų gyventojų.
Beždžionių raupai Lietuvoje
Lietuvoje raupų epidemija buvo registruota po Pirmojo pasaulinio karo, nes per karą daug vaikų liko nepaskiepyti nuo raupų. Nuo 1936 susirgimų raupais Lietuvoje neregistruota.
2022 08 03 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patvirtino pirmąjį beždžionių raupų atvejį.
beždžionių raupų bėrimai (Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra)
3177