Béziers (Bezj), miestas Prancūzijos pietuose, Oksitanijos administraciniame regione, į pietvakarius nuo Montpellier.
Béziers
80 800 gyventojų (2022; aglomeracijoje 96 500 gyventojų). Béziers įsikūręs prie Orbo upės ir Pietų kanalo, netoli Liono įlankos. Oro uostas. Traktorių gamyba, chemijos (priemonių vabzdžiams naikinti, mineralinių trąšų), maisto, elektrotechnikos pramonė. Vyno prekyba (Béziers apylinkėse auginami vynmedžiai). Turizmas. Montpellier universiteto filialas. Archeologijos, meno, vyno muziejai.
Architektūra
Šv. Nazarijaus katedra (12–14 a.), romaninė Šv. Jokūbo bažnyčia (perstatyta 18 ir 19 a.), vyskupų rūmai (17 a.), rotušė (18 a.); tiltas (13 a.).
Istorija
2 a. pr. Kr. – keltiškos arekomitų genties centras Beteros. Nuo 120 pr. Kr. jį valdė romėnai, nuo 418 po Kr. – vestgotai, nuo 752 – frankai. 4 a.–1802 vyskupijos centras. 12 a. Carcassonne’o vikontų rezidencija. 13 a. per albigiečių karus miestą užėmė kryžiaus žygio prieš albigiečius vado Simono de Montfort’o kariuomenė, už paramą sektantams apie 20 000 Béziers miestiečių buvo išžudyta. 1247 Béziers prisijungė Prancūzijos karalius. 1969–2015 Béziers priklausė Languedoco‑Roussillono administraciniam regionui.