„Bhagavadgyta“ („Bhagavadgītā“; skr. viešpaties giesmė), hinduistų šventraštis. Epo Mahabharata dalis (šeštosios knygos 25–42 skyriai); dėl filosofinio turinio turi savarankišką reikšmę ir laikoma vienu iš 3 pagrindinių vedantos filosofinių tekstų. Sukurta apie 5 a. prieš Kristų, užrašyta 3–2 a. prieš Kristų, galutinė redakcija – 9 a. (lietuviškai 1991 21999). Bhagavadgytą sudaro 700 dvieilių (šlokų), suskirstytų į 18 giesmių. Joje išdėstytas tikėjimas dievo Krišnos įsikūnijimu ir jo nurodyti 3 keliai į išsivadavimą. Parašyta daug Bhagavadgytos komentarų (Šankaros, Ramanudžos, M. K. Gandhi, Šri Aurobindo, S. Radhakrišnano).
171