Białogard (Bialògardas), miestas Lenkijos šiaurės vakaruose, Vakarų Pamario vaivadijoje, į pietvakarius nuo Koszalino, 37 km nuo Baltijos jūros; apskrities centras.
23 142 gyventojai (2021). Białogardas įsikūręs prie Parsętos upės. Elektronikos, medienos apdirbimo, chemijos, poligrafijos, odos, siuvimo, maisto pramonė. Prie Białogardo gaunamos gamtinės dujos (nuo 1982).
Architektūra
Gotikinė Švč. Mergelės Marijos (1310, perstatyta 16–17 a. ir 1840, restauruota 1957) ir vėlyvosios gotikos Šv. Jurgio (15–16 a., perstatyta 1858) bažnyčios, miesto sienos griuvėsiai su bokštais (14–15 a.), klasicistinė rotušė (19 a.), gyvenamieji namai (16–19 a.).
Istorija
Ankstyvaisiais viduriniais amžiais Białogardas buvo vakarų slavų pilis, vėliau Pamario kunigaikščių rezidencija.
1299 gavo miesto teises. Nuo 1386 Hanzos narys. 1648 atiteko Brandenburgui (nuo 1701 Prūsijos karalystė, vėliau Vokietija). 1945 perduotas Lenkijai.