biatlonas

biatlònas (bi… + gr. athlon – varžybos, kova), šiuolaiknė žiemõs dvkovė, slidinėjimo lenktynės su šaudymu iš mažo kalibro šautuvo į penkis 50 m atstumu esančius taikinius.

Taisyklės

Biatlono varžybos vyksta slidinėjimo trasoje su 2 arba 4 šaudymo zonomis. Laimi sportininkas, greičiausiai įveikęs trasą arba pirmas kirtęs finišo liniją. Individualiose biatlono varžybose vyrai įveikia 20 km, moterys 15 km ir pakeliui 4 šaudymo zonose (dviejose gulint, dviejose stovint) šaudo po 5 šūvius į taikinius; už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 min baudos. Biatlono sprinto (vyrų 10 km, moterų 7,5 km) varžybos su 2 šaudymo zonomis (gulint ir stovint; už netaiklų šūvį šliuožimo nuotolis didinamas 150 m), estafetė (vyrų 4 × 7,5 km, moterų 4 × 6 km) su 2 šaudymo zonomis (gulint ir stovint; skiriami 8 šoviniai, už netaiklų šūvį, išnaudojus visus atsarginius šovinius, šliuožimo nuotolis didinamas 150 m), persekiojimo (vyrų 12,5 km, moterų 10 km; startuojama pagal sprinto rezultatus) ir masinio starto (vyrų 15 km, moterų 12,5 km; iš karto startuoja 30 geriausių sportininkų) varžybos su 4 šaudymo zonomis (dviejose gulint, dviejose stovint; už netaiklų šūvį nuotolis didinamas 150 m).

biatlono varžybos (D. Rasimovičiūtė Turino olimpinėse žaidynėse, 2006)

šaudykla pasaulio biatlono čempionato vyrų 15 km masinio starto varžybose (Holmenkollenas, Oslas, 2016). Pirmame plane Martinas Fourcade'as (Prancūzija)

Istorija

Biatlono užuomazgos – 17–19 a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Austrijoje vykusios kareivių lenktynės su įvairiomis kliūtimis (ir šaudymu). Nuo 1958 rengiami biatlono pasaulio čempionatai, nuo 1960 biatlonas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. Geriausių rezultatų yra pasiekę Norvegijos ir Rusijos (anksčiau SSRS) biatlonininkai. 1993 įkurta Tarptautinė biatlono sąjunga (angl. International Biathlon Union, IBU), kuri 2022 vienijo 56 nacionalines federacijas.

Lietuvoje

Lietuvoje pirmosios biatlono pirmenybės įvyko 1960 Vilniuje. 1995 įkurta Lietuvos biatlono federacija (iki 1995 biatlonas priklausė Lietuvos slidinėjimo federacijai). Žymiausias Lietuvos biatlonininkas A. Šalna 1983 laimėjo pasaulio taurės 10 km lenktynes ir 1985 du kartus 4 × 7,5 km estafetę, 1983 ir 1985 tapo pasaulio, 1984 olimpinių žaidynių estafetės 4 × 7,5 km čempionu. I. Gruzdevas 1973 tapo pasaulio jaunimo čempionu. Kiti žymesnieji biatlonininkai: Liutauras Barila, Karolis Dombrovskis, Gintaras Jasinskas, T. Kaukėnas, Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, D. Rasimovičiūtė, Vytautas Strolia, Kazimiera Strolienė. 2002 biatloną kultivavo (Ignalinoje, Vilniuje ir Visagine) apie 100 sportininkų, dirbo 7 treneriai, 2021 biatloną kultivavo 186 sportininkai, dirbo 10 trenerių.