Madona su Kūdikiu soste (riešutmedis, apie 1150–1200, nežinomas dailininkas, Auvergne, Prancūzija; Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Bblija dailėjè
Istorinė apžvalga
Guido da Siena. Madona su Kūdikiu soste (medis, tempera, auksavimas, apie 1280, Šv. Dominyko bažnyčia Sienoje)
Nuo 3 a. iki Renesanso pabaigos dailėje vyravo Šv. Rašto siužetai. Seniausi kūriniai, išlikę Romos katakombose, yra iš 1–4 a. (ankstyvosios krikščionybės architektūra ir dailė). Šio ir vėlesnių laikotarpių dailė buvo suvokiama kaip vizualinė Šv. Rašto idėjų raiška. Remtasi šiek tiek modifikuota Rytų kraštų ir antikos meno tradicija. Katakombų dailėje formavosi Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos, kaip Dievo Motinos (šiuo laikotarpiu ji visada vaizduota su sūnumi), įvaizdžiai, kai kurios Senojo Testamento ir Naujojo Testamento siužetų ikonografinės schemos, nusistojo simboliniai ženklai (žvaigždė, vynuogė, alyvos šakelė balandžio snape, inkaras), eucharistiniai simboliai (duona, žuvis, indas su raudonuoju vynu), Kristaus monogramos. Tikėjimas amžinuoju gyvenimu buvo perteikiamas tais Senojo Testamento ir Naujojo Testamento siužetais, kurie atskleidžia išsigelbėjimo per Dievo malonę idėją (Nojaus laivas, Abraomo auka, Lozoriaus prisikėlimas, Vestuvės Galilėjos Kanoje). Eucharistijos stebuklą įkūnijo stebuklingo duonos ir žuvų padauginimo, Paskutinės vakarienės siužetai. Vengta reikšti kančią ir pažeminimą; Kristus vaizduotas orus, pašlovintas sėdintis tarp apaštalų, rodantis savo galią Stebuklingais išgydymo, prikėlimo iš mirusiųjų ir kitais stebuklais (Įžengimas į Jeruzalę, Jėzus Kristus, teikiantis paskutinius pamokymus apaštalams, Kristus Karalius). Buvo populiarus Gerojo Ganytojo įvaizdis ir tema, formavosi Apreiškimo, Išminčių pagarbinimo siužetų ikonografija.
Paskelbus religinę toleranciją Romos imperijoje (Milano ediktas 313) keitėsi Bažnyčios santykis su daile. Bažnyčia laikėsi nuostatos, kad vienintelis dailės tikslas – skleisti Šv. Raštą, aiškinti Bažnyčios tiesas, vaizduoti sektinus pavyzdžius. Statomos bazilikos buvo gausiai puošiamos Biblijos siužetų mozaikomis, freskomis, bareljefais, pradėjo plisti ant lentų tapyti paveikslai, tapyti suveriamieji altoriai. Jų meninėje raiškoje ryškūs bizantiškojo stiliaus bruožai. Klostėsi ir plito Biblijos siužetų ikonografija. Romaninių bažnyčių portalų timpanuose dažnai vaizduotas Kristus Karalius su keturiais evangelistais. 5 a. pradėjus vaizduoti Kristaus kančių kelio kai kuriuos momentus atsirado Nukryžiavimo scena (tapytinė ir reljefinė). Ėmė klostytis Švenčiausiosios Trejybės ikonografija. Buvo populiarus didingas Dievo Motinos paveikslas. Didelę reikšmę Biblijos siužetų plitimui ir ypač jų ikonografijos formavimuisi turėjo rankraštinių Biblijų (t. p. Biblia pauperum) iliustracijos ir alegoriški viduramžių katedrų vitražai.
Giotto di Bondone. Freska Nukryžiavimas (apie 1305, Arenos koplyčia Paduvoje)
Evangelijos pagal Luką iliustracija (Pietų Nyderlandai, 15 a. vidurys, Marmottano muziejus Paryžiuje)
Evangelijos pagal Luką iliustracija (Pietų Nyderlandai, 15 a. vidurys, Marmottano muziejus Paryžiuje)
15 a. suaktyvėjo įtaigesnės raiškos paieškos, didėjo atotrūkis nuo susiklosčiusios tradicijos; šias tendencijas skatino humanizmas, reformacija, sparti mokslo raida. Renesanso dailininkų (Angelico, A. Mantegnos, Leonardo da Vinci, Michelangelo, Rafaelio, Tiziano, A. Dürerio) biblinių siužetų kūriniai kilnūs, didingai paprasti, jų raiška Biblijos pasaulį priartino prie gyvenamojo laikotarpio. Manierizmo laikotarpiu sumenkusią Biblijos siužetų dailę atgaivino katalikų reformos judėjimas, jėzuitų nuostatos. Jėzuitai ypač vertino dailės poveikį žmogaus psichologijai, skatino sentimentalią realistinių formų kūrybą, pasižyminčią patosu ir egzaltacija. Baroko laikotarpiu plito Evangelijų siužetais grįsti Išganytojo kančios paveikslai ir jų ciklai (P. P. Rubensas, D. Velázquezas, F. de Zurbaránas, J. de Ribera). Susiklostė Nekaltojo Prasidėjimo dogmos vaizdinė raiška, kuri lėmė šio siužeto paveikslų paplitimą.
P. Veronese. Šventoji Šeima su šv. Barbora ir šv. Jonu Krikštytoju (aliejus, apie 1565, Uffizi galerija Florencijoje)
Nuo 18 a. prasidėjo dailės Biblijos siužetais smukimas. Bažnyčios ir modernaus pasaulio, teologijos ir mokslo prieštaravimai labiausiai palietė šią dailės sritį. Dailininkai pasuko pasaulietinės tapybos linkme. Šiek tiek daugiau religine daile domėtasi 19 amžiuje. Senąsias tapybos tradicijas bandė atgaivinti nazarėnai ir prerafaelitai. Moderniojo ir postmoderniojo meno laikais religine daile domėjosi ir domisi tik pavieniai dailininkai.
694
Biblija Lietuvos dailėje
Lietuvoje dailės kūrinių Biblijos siužetais galėjo atsirasti po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikšto ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikais (jų galėjo atvežti pirmieji misionieriai). Biblijos siužetai dailėje išplito po krikščionybės priėmimo. Šios dailės raidą atspindi bažnyčių ir vienuolynų sienų tapyba, eksterjero ir interjero skulptūra, altorių paveikslai. Vėlyvas krikščionybės priėmimas lėmė, kad buvo perimtos Vakarų Europoje susiklosčiusios biblinės tematikos dailės ikonografinės schemos ir pritaikytos prie vietos religinio gyvenimo formų.
Biblija. Freskos Nukryžiavimas fragmentas (14 a. pabaiga, Vilniaus katedra)
Visais laikais, ypač gotikos, didelę įtaką raiškai darė Rytų krikščioniškosios dailės tradicijos. Lietuvos biblinės tematikos dailė nuo Vakarų Europos šios rūšies dailės skiriasi santūresne raiška. Dažniau vaizduoti ne Senojo Testamento, bet Naujojo Testamento siužetai (Apreiškimas, Jėzaus krikštas, Kryžiaus kelias), ypač populiarūs pavieniai Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir apaštalų atvaizdai, Nukryžiavimo scena. Gotikos ir Renesanso biblinės tematikos kūrinių išliko nedaug (Nukryžiavimas Vilniaus katedroje, 14 a. pabaiga; freskų ciklas su Nukryžiavimo kompozicija bernardinų vienuolyne Vilniuje, 16 a. pradžia; skulptūra Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu Alksnėnų bažnyčioje, Vilkaviškio rajono savivaldybė, 16 a. 1–3 dešimtmetis; paveikslas Apreiškimas Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, 16 a. antra pusė).
Daugiau išliko barokinių biblinės tematikos kūrinių. 17–18 a. suklestėjo Švč. Mergelės Marijos kultas. Dažniausiai vaizduota Apreiškimas, Šventoji Šeima, Ėmimas į dangų (paveikslas Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų Kauno katedroje, 17 a.), Marijos vainikavimas. Kontrreformacijos idėjas atspindėjo Švenčiausiosios Trejybės paveikslai; Jėzaus Kristaus gyvenimo momentus vaizdavo Nukryžiavimo (Nukryžiuotasis Vilniaus katedroje, 18 a. vidurys), Jėzaus Nazaretiečio, Jėzaus krikšto, Jėzaus prie stulpo (paveikslas Jėzus prie stulpo Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje, 17 a.), Atsimainymo kompozicijos. Altorių ir sakyklų skulptūrinės grupės vaizdavo apaštalus ir evangelistus (Stelmužės bažnyčios sakykla, apie 1713); plito arkangelo Mykolo paveikslai ir skulptūros. 19 a. Biblijos tematikos dailė sumenko.
Biblija. Evangelijos (1575 išleista Vilniuje) iliustracija Šv. Lukas (medžio raižinys)
Biblija. Šventoji Šeima (medis, tempera, 17 a. pabaiga, pertapyta? dailininko J. Rimkevičiaus)
20 a. pirmoje pusėje šios tematikos kūrinių sukūrė P. Kalpokas, A. Galdikas, A. Valeška, 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje – S. Giedrimienė, K. Jaroševaitė, N. Vilutytė, A. Kmieliauskas. Savitos raiškos Biblijos siužetų kūrinių sukūrė tautodailininkai skulptoriai ir tapytojai. Ypač populiarios skulptūrinės Nukryžiuotojo, Rūpintojėlio, pietos, tapytinės Švč. Mergelės Marijos Jėzaus krikšto, Kryžiaus kelio stočių kompozicijos.
L: J. Vaišnora Marijos garbinimas Lietuvoje Roma 1958; R. Stankevičienė Kai kurie Lietuvos XVII–XIX a. religinės dailės sąlyčio su Europos krikščioniškąja kultūra aspektai / Europos dailė: Lietuviškieji variantai Vilnius 1994; M. Matušakaitė Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje Vilnius 1998; M. Gough The Origins of Christian Art London 1973.
694
-Biblija