Bblija mùzikoje. Biblija – bene svarbiausias bažnytinės muzikos įkvėpimo ir giesmių tekstų šaltinis. Biblijos citatomis pagrįsta dauguma krikščioniškųjų liturginių giedojimų (grigališkojo choralo, mišių, Liturginių valandų) tekstų. Rytų Bažnyčių liturgijose svarbiausiais žanrais tapo himnai, kurių dauguma tekstų – Biblijos parafrazės. Bizantiškąjį himną kanoną sudaro 9 odės – 9 Biblijos giesmės, esančios ne Psalmyne, bet kitose Biblijos knygose.
Raida
Dovydas, kuriantis psalmes (Paryžiaus psalmyno miniatiūra, 10 a.)
Apie 10–12 a. Vakarų Europoje suklestėjo liturginės dramos žanras. Daugumos dramų siužetai grįsti Biblija (daugiausia Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus gimimą, kančią ir prisikėlimą), populiarus buvo ir Vaidinimas apie Danielių (Danielis ludus) pagal pranašo Danieliaus knygą iš Senojo Testamento. Biblijos tekstai buvo svarbūs ir viduramžių daugiabalsėje bažnytinėje muzikoje: organumai ir dauguma motetų pagrįsti kanoniškomis liturginėmis giesmėmis, sukurtomis pagal Biblijos tekstus. Kai kurios daugiabalsės giesmės tapo savarankišku žanru (Renesanso epochoje Magnificat – Švč. Mergelės Marijos giesmė, užrašyta Evangelijoje pagal Luką; nemažai Magnificat sukūrė O. di Lasso, vėliau – J. S. Bachas). 16 a. kilus reformacijos judėjimui iš pradžių buvo giedamos į gimtąsias kalbas laisvai išverstos rimuotos giesmės, vėliau pagal jas imta kurti parafrazes – naujus protestantiškus himnus.
Baroko laikotarpiu sukurta stambios formos vokalinių instrumentinių psalmių (H. Schützo Dovydo psalmės), liturginių valandų ciklų (C. Monteverdi Palaimintosios Mergelės Marijos mišparai / Vespro della Beata Vergine), biblinės tematikos instrumentinių kūrinių (H. Biberio Rožinio sonatos / Rosenkranzsonaten smuikui, J. Kuhnau Muzikinis Biblijos istorijų perteikimas / Musikalische Vorstellung einiger biblischer Historien klavesinui); Biblijos siužetais buvo grindžiami tuo metu susiklostę ir vėliau išpopuliarėję oratorijos (G. Carissimi, 17 a., G. F. Händelis, 18 a.), pasijos (H. Schützas, 17 a., J. S. Bachas, 18 a.) ir iš dalies bažnytinės kantatos (A. Caldara, 17 a., J. S. Bachas, 18 a.) žanrai.
Ilgainiui atsirado ir operų (dažniausiai opera seria), kurių libretai kurti ir pagal Biblijos siužetus. 19 a. kurtos operos (G. A. Rossini Mozė Egipte / Mose in Egitto, G. Verdi Nabuchodonosaras), oratorijos (C. Francko Kalno pamokslo palaiminimai / Les Béatitudes, pagrįsti Kristaus pamokslu) ir mažesnės formos kūriniai, tarp jų – Magnificat (A. Bruckneris ir kita), psalmės (vokalinių instrumentinių psalmių sukūrė A. L. Dvořákas, M. Regeris, Z. Kodály ir kiti). 20 a. Biblijos temomis sukurta oratorijų (O. Messiaenas), pasijų (K. Pendereckis, A. Pärtas), operų (R. Strausso Salomė), stambių vokalinių simfoninių kūrinių (I. Stravinskio Psalmių simfonija / Simfonija psalmov ir Canticum sacrum, L. Dallapiccolos 1956 Kalėdų nakties koncertas / Concerto per la notte di Natale dell’anno 1956), instrumentinių kompozicijų (O. Messiaeno fortepijoninis ciklas Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų / Vingt regards sur l’enfant Jésus), giesmių ir psalmių.
Biblija lietuvių muzikoje
Lietuvoje 16 a. daugiabalsių psalmių (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai) lenkų kalba pagal Biblijos tekstus sukūrė Radvilų rūmuose dirbęs kompozitorius M. Gomółka. Liuteroniškų vienbalsių psalmių versta į lietuvių kalbą ir su melodijomis išspausdinta M. Mažvydo giesmyne. Giesmės kurtos ir vėliau. Lietuvoje buvo atliekami ir kitų šalių kompozitorių kūriniai, sukurti pagal Biblijos tekstus. Yra išlikęs Lietuvoje giedotos 17 a. prancūzų kompozitoriaus G. G. Nivers’o vienbalsės Jeremijo raudos (Lamentationes Jeremiae Prophetae) nuorašas.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pagal Biblijos tekstus daugiausia kurtos liturginės giesmės. Nemažai jų parašė Č. Sasnauskas, J. Naujalis (motetai), T. Brazys. Biblijos temomis sukurti kūriniai sudaro tik nedidelę šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybos dalį. Kuriamos liturgijai skirtos giesmės pagal liturginius biblinius (dažniausiai psalmių) tekstus (V. Augustino Cantate Domino, K. Vasiliauskaitės 9 motetų ciklas Kristaus kančia ir mirtis, R. Bartkevičiūtės Exaudi Domine ir Miserere). Sukurta ir didelių koncertinių kūrinių, tarp jų – A. Šenderovo kantata Simeni kahotam al libeha… (Giesmių giesmės žodžiais), koncertas Paretum cor meum, V. Bartulio kantata Nativitas Domini (liturginiai ir R. Mikutavičiaus žodžiai), A. Martinaičio Pieta (Evangelijos pagal Matą tekstai) ir kiti, instrumentinių kūrinių (V. Bartulio De profundis, Psalmės styginių kvartetui).
2752