Bblijos iliustrãcijos
Biblija. Durrowo evangelijos iliustracija (Airija, apie 675)
Biblija. Durrowo evangelijos iliustracija (Airija, apie 675)
Bibliją pradėta iliustruoti 3–4 amžiuje. Seniausi išlikę yra iliustruotos Karalių knygos fragmentai (4–5 a. sandūra). Ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu Bizantijoje rankraštinių Biblijos iliustracijų raiška grįsta vėlyvosios antikos ir Rytų miniatiūrų tradicija (Vienna Genesis 6 a. pradžia, Rossano evangelija 6 a., Rabulio evangelija 586). Viduramžiais iliuminuotos rankraštinės Biblijos plito Vakarų Europoje; savitą raišką įgavo frankų, gotų, airių dailėje. Iliustracijos buvo daugiausia ornamentinės (geometrinių ir zoomorfinių motyvų) arba kelių pagrindinių siužetų figūrinės (Viešpaties didybė, evangelistai, Kristaus kankinimas, Paskutinis teismas; Durrowo evangelija, apie 675, Kellso evangelija, apie 800).
Karolingų renesanso laikotarpiu Biblijos puoštos puslapio dydžio figūrinėmis miniatiūromis, vaizduojančiomis Kristų, evangelistus (Godeskalko evangelija 783). Otonų renesanso laikotarpio Biblijos iliuminacijos daugiafigūrės; dažni dedikaciniai puslapiai su kodeksų fundatorių atvaizdais. Gausiai iliustruota romaninio stiliaus miniatiūromis Gumberto Biblija (12 a. pabaiga; Vokietija). Gotikos laikotarpiu Biblijos iliustravimas klestėjo Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Nyderlanduose.
Nuo 13 a. plito gausiai iliustruoti rankraštiniai, nuo 15 a. vidurio spausdinti teologijos veikalai; iliustracijų originalumu iš jų išsiskiria Biblia pauperum. Kiekviename jos puslapyje yra sugretintos Senojo Testamento ir Naujojo Testamento scenos, pranašų arba apaštalų atvaizdai ir aiškinamasis tekstas. Biblia pauperum turėjo įtakos krikščioniškajai ikonografijai, buvo pavyzdys dailininkams renkantis temas, siužetus (Hirschau katedros, Vokietija, vitražuose pakartotos jos iliustracijų serijos). 15 a. padaugėjo puošnių, gausiai iliustruotų maldaknygių (vadinamoji Valandų knygų; Turtingiausios kunigaikščio de Berry valandos 1413–1416, dailininkai broliai H., J. ir P. Limbourgai).
Pirmosios spausdintos Biblijos dar buvo puoštos ranka tapytomis miniatiūromis; ilgainiui jas išstūmė medžio raižiniai. 16 a. renesansinių Biblijos iliustracijų sukūrė L. Cranachas, H. Holbeinas jaunesnysis, A. Altdorferis. 16–17 a. Biblijos iliustracijų pavyzdžiu dažnai buvo Rafaelio, Tiziano, P. P. Rubenso, Rembrandto kūriniai. 19 a. Biblijos iliustracijų sukūrė J. Schnorras von Carolsfeldas, J. F. Overbeckas, G. Doré, 20 a. – M. Chagallas, G. Rouault.
Biblija. J. Gutenbergo Biblijos puslapis (Mainzas, 1452–1455)
Biblijos iliustracijos Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji iliustruota Biblija – rankraštinė stačiatikių Laurušavo evangelija (13 a. pabaiga–14 a. pradžia, Čartoriskių biblioteka Krokuvoje). Ją puošiančių į tekstą įterptų ir puslapinių miniatiūrų stilistinė raiška grįsta bizantiškosios miniatiūros tradicija. Gotikos laikotarpiu rankraštinių knygų dekoro svarbiausias elementas buvo inicialai; ankstyvuoju laikotarpiu jie puošti stilizuotų figūrų, augaliniais, zoomorfiniais ir pynių motyvais (Mstižiaus evangelija 14 a., Lietuvos mokslų akademijos biblioteka). Vėlyvuoju laikotarpiu jie tik ornamentiniai, be figūrų, turi Vakarų Europos ir bizantiškosios tapybos bruožų; tekstą puošia ir evangelistų atvaizdai aukso fone, spalvingos stilizuotų augalinių motyvų atsklandos (L. Sapiegos Evangelija 15 a., Lietuvos mokslų akademijos biblioteka). Daugelis 15 a. inkunabulų, kurių savo bibliotekose turėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai (Biblia Latina 1479, išleista Niurnberge, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka), dar puošti ranka. Nuo 16 a. Biblija ar jos dalys, leistos Lietuvoje, buvo puošiamos medžio raižiniais: figūrinėmis scenomis, architektūriniais motyvais, renesansiniais ornamentais; dažnai ypač puošnus antraštinis lapas. Viena gražiausių – Brastos Biblija (1563). Jos apipavidalinimas būdingas Vakarų Europos renesansinėms knygoms; antraštinio lapo kompozicija iš biblinio pažinimo medžio ir arkos simbolizuoja svarbiausią protestantizmo idėją – Šv. Rašto pažinimas yra gilaus tikėjimo prielaida. Evangelistų figūrinėmis kompozicijomis puošta P. Mstislaveco Vilniuje išspausdinta Evangelija (1574–1575), Biblijos siužetų kompozicijomis – J. Bretkūno Postilė (1591), J. Rėzos Psalteras Dovydo (1625). Vėliau leistų Biblijų ar jų dalių puošyba minimali (atsklandos, užsklandos).
694
-Biblija