Bblijos vertmai. 2 a. Senasis Testamentas (5 a. Naujasis Testamentas) išverstas į sirų, visa Biblija 3 a. išversta į koptų, 4 a. – į gotų, 4 a. pabaigoje – į etiopų, 5 a. pradžioje – į armėnų, 5 a. pabaigoje – į gruzinų kalbas. Plintant krikščionybei Biblija buvo verčiama į Romos imperijos tautų kalbas. 15 a. visa Biblija ar jos dalys buvo išversta beveik į visas Europos tautų kalbas. Viena pirmųjų spausdintų knygų buvo J. Gutenbergo išspausdinta Biblija (2 t. 1452–55). Seniausias žinomas Biblijos vertimas į anglų kalbą – Sherborne’o vyskupo Aldhelmo apie 700 išverstas Psalmynas. 10 a. į senąją anglų kalbą išversta dalis Išėjimo knygos, Psalmyno ir Apaštalų darbų (vertė Anglijos karalius Alfredas). 1380–84 J. Wycliffe’as (manoma, su kitais) išvertė visą Bibliją. 1535 pirmą kartą išspausdinta visa Biblija (vertė ir išleido M. Coverdale’is). 1560 parengta karalienei Elžbietai I dedikuota Biblija (vadinama Ženevos Biblija). Didžiojoje Britanijoje įvairios Bažnyčios pripažįsta 1961 Naujojo Testamento ir 1970 Senojo Testamento vertimus. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1901 pasirodė oficialus Biblijos leidimas (pagal jį įvairios konfesijos rengia savas redakcijas). Į vokiečių kalbą 758 išversta Evangelija pagal Matą ir Psalmynas, 1350 dalis Naujojo Testamento, 1472 – visa Biblija (Miuncheno Biblija). Reformacijos laikotarpiu M. Liuteris iš originalo kalbų išvertė visą Bibliją (1522 – Naująjį Testamentą, 1534 – Senąjį Testamentą). Šis vertimas buvo kartojamas iki 20 a.; nauja redakcija parengta 1957–84.
J. Gutenbergo išspausdinta Biblija
Į senąją bažnytinę slavų kalbą 9 a. Bibliją vertė Kirilas ir Metodijus, 16 a. F. Skorina (1517–19 išspausdintos 23 knygos). Į prancūzų kalbą apie 1100 išverstas Psalmynas, 13 a. – visa Biblija, pirmą kartą išspausdinta 1477–78. 1956 naujai parengta Jeruzalės Biblija (Bible de Jerusalem), 1988 – ekumeninis leidimas (Traducation æcuménique dela Bible). Į ispanų kalbą Naujasis Testamentas išverstas 1532, psalmės – 1557, visa Biblija išleista 1567–69. Į švedų kalbą Bibliją išversta 1541 (vadinama Gustavo I Biblija; naujas Naujojo Testamento vertimas 1965). Danų kalba Naujasis Testamentas išspausdintas 1542 (naujas Senojo Testamento vertimas – 1931, Naujojo Testamento – 1948). Nuo 1550 Danijoje plito vadinama Kristijono III Biblija. Į suomių kalbą Naujasis Testamantas išverstas 1548 (vertė M. Agricola), Senasis Testamentas – 1642 (naujausia Senojo Testamento redakcija 1933, Naujojo Testamento – 1938). Į lenkų kalbą Naujasis Testamentas išverstas 1551–52, visa Biblija pirmą kartą išleista 1561 (katalikų vertimas). 1563 išleistas evangelikų reformatų (vadinamoji Brastos Biblija, arba Radvilų Biblija), 1632 evangelikų liuteronų (vadinamoji Gdansko Biblija) vertimas. Portugalų kalba Naujasis Testamentas išleistas 1681, Senasis Testamentas – 1753; 1993 visos Biblijos ekumeninis leidimas naudojamas ir Brazilijoje. Latvių kalba pirmą kartą visa Biblija išleista 1685–89 (vertė E. Glückas). Į estų kalbą Naujasis Testamentas išverstas 1686, visa Biblija – 1739. Rusų kalba 1819 išleistos Evangelijos, 1876 – visa Biblija. Ukrainiečių kalba Naujasis Testamentas išleistas 1880, visa Biblija – 1903, Naujojo Testamento ir Psalmyno naujas vertimas – 1992. Į baltarusių kalbą 1991 išversta Evangelija pagal Matą, 1997 – Evangelija pagal Morkų.
640 Evangelijos išverstos į kinų kalbą, 8 a. – į arabų kalbą. Biblija išversta į 37 indų kalbas (ar tarmes). 1717 Naujasis Testamentas išverstas į tamilų kalbą. Nuo 1793 Biblijos vertimu ir leidyba rūpinosi anglų misionierius W. Carey. 1809 Senasis Testamentas, 1901 Naujasis Testamentas išverstas į bengalų kalą, 1822 – į sanskritą, 1835 Biblija – į hindi, 1843 – į urdu, 1959 – į pandžabų kalbą. Dalis Biblijos į japonų kalbą išversta 1837, visa – 1955. Korėjiečių kalba 1887 išleistas Naujasis Testamentas. Visa Biblija 1838 išversta į tahitiečių kalbą, 1858 – į maorių kalbą. 19–20 a. Biblija išversta į 198 Papua Naujosios Gvinėjos kalbas (ar tarmes). 1974 visa Biblija išleista indoneziečių kalba. Biblija išversta į 480 Afrikos kalbų. 1816 Naujasis Testamentas išleistas bulų, 1829 – amharų kalba, 1835 visa Biblija – malagasių kalba.
20 a. išleisti 45 nauji Naujojo Testamento vertimai anglų, 16 – prancūzų, 17 – ispanų kalba. Jungtinių Biblijos draugijų duomenimis, dalis Biblijos išversta į išversta į 2527, visa į 469 kalbas ir tarmes (2011).
2919
Biblijos vertimai į lietuvių kalbą
Senojo Testamento ir Naujojo Testamento fragmentai (Dešimt Dievo įsakymų, Tėve mūsų) turėjo būti išversti kartu su pirmaisiais Lietuvos krikšto bandymais (be jų neįsivaizduojama pati christianizacija). Po Aukštaičių (1387) ir Žemaičių (1413) krikšto išversti platesni Naujojo Testamento fragmentai (skaitomi prieš sekmadienių ir šventadienių pamokslus). 1528 Vilniaus vyskupijos sinodo nutarimuose nurodoma teisingai aiškinti Evangeliją ir Pauliaus laiškus lietuvių ir lenkų kalbomis. Fragmentai, išspausdinti M. Mažvydo Katekizme 1547 (dvi psalmės, kurių vertimo autorystė tik spėliojama, ir kita), paimti iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikiškojo palikimo.
Biblijos vertimai. Šventasis Raštas senojo ir naujojo įstatymo su Vulgatos tekstu (į lietuvių kalbą išvertė kun. J. Skvireckas, 1912, Banaičio spaustuvės spaudinys)
Nuo reformacijos (kuri ypač pabrėžė Dievo žodžio skelbimą gimtosiomis kalbomis) laikų lietuviški Biblijos vertimai skaidosi į 2 grupes – protestantiškuosius (evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų) ir katalikiškuosius.
Protestantiškieji vertimai
Mažojoje Lietuvoje verstų psalmių išspausdinta M. Mažvydo giesmyne (1566–70). B. Vilentas 1579 išleido savo išverstas Evangelijas bei epistolas (21612), perimtas į J. Bretkūno postilę (1591) ir J. Morkūno (?) išverstą M. Rejaus (1600) postilę. 1579–90 J. Bretkūnas iš M. Liuterio vertimo (atsižvelgdamas į graikiškus ir lotyniškus tekstus) išvertė visą Bibliją. Vertimą tikrino ir šiek tiek taisė keli Mažosios Lietuvos kunigai, bet jis liko neišspausdintas (visas faksimilinis tekstas 1991 pradėtas leisti Vokietijoje); jo dalį (Psalmyną) peržiūrėjęs ir pataisęs išspausdino J. Rėza (1625). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 40 psalmių išspausdinta vadinamajame M. Petkevičiaus Katekizme (1598); 78 psalmės (vertė S. Jaugelis‑Telega; 22 iš jų dviem skirtingais kitų autorių vertimais) ir Evangelijų ištraukos (vertė J. Božimovskis vyresnysis) išspausdintos Knygoje nobažnystės krikščioniškos (1653 21684). Naujo vertimo užsienyje ėmėsi S. B. Chylinskis, jis 1656–59 išvertė visą Bibliją ir 1660 Londone pradėjo ją spausdinti. Pasipriešinus Vilniaus sinodui 1662 spausdinimas (po Jobo knygos) buvo sustabdytas (iš seniau žinotų 3 fragmentų išlikęs pats mažiausias – 176 p.; Naujojo Testamento rankraštis 1958–84 išleistas Lenkijoje). Per 1680 Biržų gaisrą sudegus naujam J. Božimovskio vyresniojo Naujojo Testamento vertimui, pradėtą darbą tęsė sūnus Jonas ir S. Bitneris. Vertimą pritaikant ir Mažosios Lietuvos evangelikams liuteronams ir F. Z. Šusteriui pridėjus leksinių paralelizmų (sinonimų), pirmasis visas Naujojo Testamento leidimas lietuvių kalba 1701 išspausdintas Karaliaučiuje; J. J. Quandto iniciatyva kelių kunigų peržiūrėtas vertimas 1727–28 perspausdintas (kartu su Psalmynu). Po 3 metų sudaryta komisija visos Biblijos vertimui parengti. J. Berento ir P. G. Milkaus sutvarkytas keliolikos asmenų darbas – pirmas visas Biblijos vertimas – išspausdintas 1735, A. F. Šimelpenigio redaguotas jo antrasis leidimas – 1755. Nauji šio vertimo leidimai (redaguoti M. L. Rėzos, F. Kuršaičio ir kitų) buvo spausdinami iki 1949 (16 leidimų). 1907–36 Naujojo Testamento atskiras dalis dar vertė P. Jakubėnas, A. Šernas, J. Inkenas. Emigracijoje išleisti 3 nauji Biblijos vertimai – A. Jurėno (Naujasis Testamentas – 1961; perredaguotas 1996; Senasis Testamentas ir Naujasis Testamentas – 2000), K. Burbulio (12 kn. 1979–82) ir A. Vėliaus (1988); pastarieji susilaukė naujų redakcijų ir leidimų.
Katalikiškieji vertimai
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje katalikų pirmosios platesnės Naujojo Testamento ištraukos išspausdintos M. Daukšos verstoje J. Wujeko Postilėje (1599). J. Jaknavičiaus verstos Naujojo Testamento ištraukos sekmadieniams nuo 1637 (ar 1647; su lygiagrečiais lenkiškais tekstais), ilgainiui pildytos ir redaguotos ligi 1909 buvo per 40 leidimų. To paties vertimo ištraukos panaudotos ir K. Sirvydo Punktuose sakymų (1629 ir 1644). Visą Naująjį Testamentą su Žemaičių kunigais išvertė ir 1816 išspausdino vyskupas J. A. Giedraitis (21906), Psalmyną (proza ir eilėmis) – vyskupas M. Valančius (1869, 1872). 19 a. pabaigoje nepavykus Kauno kunigų seminarijos klierikų sumanymui išversti visą Biblijos tekstą, šio darbo ėmėsi vyskupas A. Baranauskas, kuris 1901–02 iš Vulgatos ir J. Wujeko vertimo išvertė 3/5 Biblijos. Vertimas neišspausdintas. Netrukus versti pradėjo J. Skvireckas. Jo išleistos Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijos ir Apaštalų darbai (1906) pakeitė visus iki tol naudotus lietuviškus Naujojo Testamento vertimus. Visas jo Biblijos vertimas su Vulgatos tekstu ir komentarais išspausdintas 1911–37 (6 t.; Senasis Testamentas – 1955–58 31990–91).
Okupuotoje Lietuvoje Naująjį Testamentą iš graikų kalbos išvertė Č. Kavaliauskas (1972; redaguotas leidimas – 1988), Psalmyną (iš Neovulgatos) Antanas Liesis (1973). Naują Senojo Testamento vertimą iš originalo kalbų Jungtinėse Amerikos Valstijose parengė A. L. Rubšys (4 kn. 1993–95); Psalmyną 1997 išvertė (iš hebrajų kalbos) Dominykas Valentis.
Kiekvieno naujo Biblijos lietuviško vertimo rengėjai dažniausiai atsižvelgdavo ir į savo pirmtakų išleistus, kitoms konfesijoms skirtus vertimus. Biblijos ekumeninis leidimas (Senąjį Testamentą vertė A. L. Rubšys, Naująjį Testamentą – Č. Kavaliauskas) išleistas 1999 (22001); jo pradžia – Č. Kavaliausko versto Naujojo Testamento naujos redakcijos leidimas (1993). Liturgijai pritaikytas A. Rubšio verstas Psalmynas (redagavo A. E. Puišytė) išleistas 2002.
Atskiras Biblijos dalis ar jų fragmentus (dažniausiai iš Senojo Testamento) tik dėl jų teksto meniškumo į lietuvių kalbą dar vertė A. Nyka-Niliūnas, S. Geda, J. V. Nistelis, S. Narbutas ir kiti. Biblijos vertimai (ypač senieji) turėjo didelę įtaką visos lietuvių raštijos ir literatūrinės kalbos raidai.
Nuo vienos kurios Biblijos dalies iki viso teksto lietuvių kalba išspausdinta iki 250 knygų. Apie lietuviškus Biblijos vertimus (jų pasirodymo aplinkybes, vertimų šaltinius, sąsajas, kalbą) rašė S. B. Chylinskis, B. von Sandenas, A. F. Šimelpenigis, M. L. Rėza, J. K. Plateris, F. Kuršaitis, M. Stankevičius, H. Reinholdas, A. Jakštas, J. Reitelaitis, V. Biržiška, P. Salopiata, P. Skardžius, S. Kotas, V. Padolskis, V. Falkenhahnas, F. Kolbuszewskis, S. Yla, A. Maceina, A. Rubšys, Z. Zinkevičius, V. Aliulis ir kiti.
L: A. Jakštas Apie katalikiškus lietuvių Šventraščio vertimus ir vertėjus Kaunas 1933; A. Rubšys Šv. Rašto vertimai Roma 1985; [J. Tumelis] Šventojo Rašto lietuviškieji vertimai, 1579–1941: Bibliografinis indeksas Vilnius 1988; L. J. Rhesa Geschichte der Litthauischen Bibel Koenigsberg 1816.
2452