biblioflija (gr. biblion – knyga + phileō – mėgstu), kultūrinė veikla, skirta žinioms apie knygą kaupti ir sisteminti kryptingai kuriant asmeninę biblioteką.
Raida
Knygos mėgėjo sąvoka aptinkama jau 1–3 amžiais graikų autorių kūriniuose, bibliofilo – 18 amžiaus Vakarų Europos literatūroje, lietuvių spaudoje pradėta vartoti nuo 19 amžiaus antros pusės. Bibliofilijos sąvokos esmė ir apibrėžimas kito: iš pradžių bibliofilija sieta su pomėgiu skaityti, atsiradus spausdintai knygai – su knygų kolekcionavimu. Viduramžiais bibliofilai daugiausia buvo valdovai, vėliau ir aristokratai bei miestiečiai. Anglų vyskupas R. de Bury lotynų kalba parašė pirmąjį bibliofilijos veikalą Philobiblon (1345, lietuvių kalba 2001). 16–18 amžiuje buvo renkami inkunabulai, garsių spaustuvininkų Manucijų (Venecija; aldai), Estienne’ų (Paryžius), Plantinų (Antverpenas), Elsevierų (Nyderlandai, elzevyrai) ir kitų leidiniai, pasaulio klasikų pirmieji leidimai, Bažnyčios ar valdžios uždraustos knygos.
18 amžiuje bibliofilija itin paplito – ypač buvo renkamos įvairiomis pasaulio kalbomis išleistos Biblijos. Pradėta leisti kolekcionavimo patarėjus ir rinkinių katalogus, leidinių rodykles. Į juos pateko nemažai Mažosios Lietuvos lietuviškų knygų: Biblijų, lietuvių kalbos gramatikų ir žodynų. Lietuviškų knygų rinkinėlių buvo Europos šalių valdovų, filologų ir bibliofilų asmeninėse bibliotekose. Bibliofilija turėjo didelę įtaką tobulinant knygų leidybos techniką, apsaugojo daug vertingų knygų nuo išnykimo. Dėl didelio susidomėjimo bibliofilija 18 amžiuje atsirado ir bibliomanija (aistringas knygų kaupimas be jokios atrankos). Iki 19 amžiaus vidurio bibliomanija kai kada buvo vadinama bibliofilija. Europoje žinomiausi bibliomanai buvo A. Buolardas (1754–1825), G. Libri‑Carrucci (1803–1869), J. G. Tinius (1764–1846). Jau 18 amžiuje viduryje pasirodė istoriografinio pobūdžio darbų, skirtų knygos mėgėjams.
19 amžiaus pradžioje ėmė kurtis bibliofilų draugijos ir klubai, pradėta leisti bibliofilinę literatūrą ir žurnalus, rengti knygų aukcionus. 1812 Londone įsteigtas pirmasis bibliofilų Roxburghe’o klubas, 1820 Prancūzų bibliofilų draugija, 1884 Jungtinių Amerikos Valstijų Grodiero klubas, Vokietijoje 1899 įsteigta Bibliofilų draugija, 1911 – Maximiliano draugija. Po Pirmojo pasaulinio karo suaktyvėjo bibliofilų organizacijų bendradarbiavimas (buvo rengiami bibliofilų tarptautiniai kongresai).
1963 Barselonoje įsteigta Tarptautinė bibliofilų asociacija (Association International de Bibliophilie).
Svarbiausi bibliofilijos žurnalai
Svarbiausi bibliofilijos žurnalai: Bulletin du bibliophile (įsteigtas 1834 Paryžiuje), La Bibliophilia (įsteigtas 1899 Florencijoje), The Book Collector (įsteigtas 1952 Londone), Philobiblon (1957–2001 Hamburge), Librarium (įsteigtas 1958 Ciuriche), Almanach bibliofila (įsteigtas 1973 Maskvoje), Nevskij bibliofil (įsteigtas 1996 Sankt Peterburge).
Bibliofilija Lietuvoje
Lietuvoje bibliofilija atsirado 15–16 amžiais pradėjus kaupti didesnius knygų rinkinius didikų dvaruose ir valdovo rūmuose Vilniuje. Vertingas knygų kolekcijas turėjo Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas, M. Goštautas, A. Goštautas, J. Albinijus, A. Kulvietis, M. Mažvydas, M. Giedraitis, M. Daukša, M. K. Pacas ir kiti. Knygos buvo žymimos asmeniniais nuosavybės ženklais (superekslibrisais, rankraštiniais įrašais), tvirtai ir meniškai įrišamos. 17–18 amžių knygų rinkinių, sudarytų iš leidinių Vakarų Europos kalbomis, buvo Pacų, Radvilų, Sapiegų ir kitų didikų dvaruose, žymesnėse mokyklose, vienuolynuose. Tuo metu atsirado ir paplito knygos ženklas ekslibrisas, rankraštiniai bibliotekų katalogai. 18 amžiaus antroje pusėje Gardino dominikonų provincijolas D. Sivickis turėjo apie 1500 knygų rinkinių. 19 amžiuje Žemaičių vyskupijos administratorius J. K. Gintila Alsėdžiuose turėjo vieną didžiausių ir vertingiausių asmeninių bibliotekų (apie 30–40 tūkstančių knygų).
Per 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimus daug knygų rinkinių buvo konfiskuota ir sunaikinta. 19 amžiaus antroje pusėje uždraudus lietuvišką spaudą visoje Lietuvoje paplito nelegalios valstiečių asmeninės bibliotekėlės, didesnius knygų rinkinius kaupė lietuvių inteligentai. Didžiausią lituanistinę biblioteką (apie 800 knygų) spaudos draudimo metais turėjo S. Didžiulis Griežionėlėse (Andrioniškio valsčius). Knygas imta žymėti antspaudu ir nuosavybės įrašais. Žymiausi Mažosios Lietuvos bibliofilai: Jonas Birškus, D. Zaunius, V. Gaigalaitis, E. Jagomastas, A. Bruožis, Jonas Padagas ir kiti.
1918–1940 Lietuvoje susidarė tinkamos sąlygos bibliofilijos plėtrai. 1930–1940 Kaune veikė XXVII knygos mėgėjų draugija; išleido dvi savo metraščio knygas (1933, 1937). Vertingas spaudos kolekcijas turėjo P. Galaunė, Povilas Gasiūnas, Viktoras Cimkauskas, V. Steponaitis, K. Bizauskas, J. Stropus ir J. Kirlys (jis Žagarėje įsteigė Spaudos muziejų; veikė 1935–1940).
Vilniaus universiteto studentų bibliofilų klubo ekslibrisas (1978, dailininkas Vytautas Osvaldas Virkau; Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka)
Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų okupacijos pradžioje bibliofilų veikla buvo draudžiama. Daug vertingų knygų nacionalizuota, konfiskuota, sunaikinta, išgrobstyta. Formuotas negatyvus požiūris į bibliofiliją. Tik 8–9 dešimtmečiais padaugėjo bibliofilinės literatūros (išleisti asmeninių bibliotekų tvarkymo vadovai, tirti kai kurie bibliofilijos istorijos klausimai), atsirado bibliofiliją skatinanti knygotyros periodinė spauda. 1970 Vilniuje įsikūrė Vilniaus knygos bičiulių klubas (1977 pasivadino Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubu), 1974 įsteigta LSSR savanoriškoji knygos bičiulių draugija (nuo 1989 Lietuvos knygos draugija), 1984 Plungėje Simono Daukanto knygos mėgėjų klubas ir kiti. Atkūrus nepriklausomybę Kaune 1993 atkurta XXVII knygos mėgėjų draugija, bibliofilinės veiklos pagrindu pertvarkyti Martyno Mažvydo (1993, Martyno Mažvydo bibliofilų klubas) ir Simono Daukanto (1994) klubai.
Apie bibliofiliją paskelbta mokslo darbų, surengta bibliofilinių knygų parodų ir sudaryta jų katalogų, 2000 Plungėje pradėtas leisti pirmasis lietuviškosios bibliofilijos laikraištis Žemaičių bibliofilas, 2001 Vilniaus universitete surengta tarptautinė konferencija bibliofilijos klausimais.
3037