bibliogrãfija Lietuvojè. Lietuvoje pirmosios bibliografinės priemonės (asmeniniai, dvarų, vienuolynų ir kitų bibliotekų katalogai; katalogas; Lietuvos bibliotekos) atsirado 16 amžiuje. Bibliografija susidomėta 19 a. pradžioje. 1803 Vilniaus universitete pradėtas skaityti bibliografijos kursas. Pirmieji bibliografijos darbai: J. Lelewelio Dvejetas bibliografinių knygų (Bibliograficznych ksiąg dwoje 2 tomai 1823–26, lietuvių kalba 3 tomai: tomas 1 Pirmosios bibliografinės knygos 2011, tomas 2 Antrosios bibliografinės knygos 2015), tomas 3 Studija ir anotuota asmenvardžių rodyklė 2016), A. W. Bohatkiewicziaus Veikalas apie visuotinę bibliografiją (Rzecz o bibliografii powszechney 1830, lietuvių kalba 2004), K. R. Nezabitauskio‑Zabičio Surinkimas visokių raštų lietuviškų (išspausdintas 1824 elementoriuje Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikelių). Lietuvoje leidžiama spauda buvo registruojama rusų valstybiniuose bibliografijos leidiniuose (1837–55) ir Vilniaus spaudoje (1858–62); K. J. T. Estreicherio Bibliografia Polska (tomai 1–34, 1870–2000) registravo dalį 16–19 a. lietuviškų ir Lietuvoje išleistų knygų, lituanikos. Spaudos draudimo laikotarpiu (19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje) domėtasi lietuvių spauda ir literatūra apie Lietuvą. Buvo parengti lietuvių spaudos istoriniai ir bibliografiniai darbai: M. M. Stankevičiaus Lietuvių literatūros bibliografinės studijos (Studya bibliograficzne nad literaturą litewską 2 dalys 1886–89), S. Baltramaičio Lietuvių ir senųjų prūsų knygų sąrašas (1891 21904, rusų kalba). Lietuvių spaudos repertuarinės rodyklės rengimo klausimus nagrinėjo M. M. Stankevičius, S. Baltramaitis, E. Volteris, P. Klimas, Vaclovas Biržiška. Pasirodė spaudos draudimo metų leidinių rodyklių (J. Angrabaičio, M. Zauniūtės, J. Žiliaus), Rytų Prūsijos lietuvių spaudos sąrašų ir apžvalgų (M. Zauniūtės, A. Bruožio), pirmieji bibliografijos istorijos darbai. Panaikinus spaudos draudimą pagausėjo rekomendacinės ir populiariosios bibliografijos darbų (A. Rimkos, B. Sruogos, S. Matulaičio, M. Biržiškos rodyklės). Lietuviškus knygų prekybos katalogus Lietuvoje pradėta leisti 1858, Rytų Prūsijoje – 1891. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje einamąją spaudą registravo žurnalas Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft (1880–1912). Bibliografijos metodikos ir organizaciniai klausimai buvo svarstomi Lietuvių mokslo draugijos susirinkimuose, K. Griniaus, Vaclovo Biržiškos straipsniuose. 1924 prie Lietuvos universiteto bibliotekos įsteigtas Lietuvos bibliografijos institutas. 1922–26 ėjo žurnalai Knygos, 1928–43 Bibliografijos žinios. Pasirodė darbų apie šakinės, rekomendacinės bibliografijos reikšmę savišvietai. Išleista lietuvių spaudos retrospektyvioji bibliografija (Vaclovo Biržiškos Lietuvių bibliografijos 4 dalys 1924–39, apima 1547–1910), t. p. rekomendacinės (A. Rimkos Skaitymo vadovėlis 1922), šakinės (J. Elisono zoologijos, 1927; P. Tarasenkos archeologijos, 1928; A. Venclovos užsienio literatūros vertimų, dalis išspausdinta 1936–40; Z. Ivinskio senovės lietuvių religijos, 1938) bibliografijos darbų, regioninių bibliografijos rodyklių (K. Korsako Lettica 1932–33, M. Urbšienės apie Klaipėdos kraštą, 1934, ir Vilnių, 1939). Išspausdintos šakinės einamosios literatūros rodyklės: K. Jablonskio (Lietuvos istorijos, išspausdinta leidinyje Praeitis 2 tomai 1930–33); M. Šneideraitienės ir L. Kalvelio (tautosakos, 1935–39), K. Regelio (Lietuvos floros, 1931–43), S. Kolupailos (Lietuvos hidrologijos, 1935–41) ir kitų. Išleista personalinių rodyklių (J. Basanavičiaus, E. Volterio, M. Biržiškos, Vaclovo Biržiškos, A. Smetonos ir kitų). Išėjo apie 100 prekinių katalogų (svarbiausias – I. Kisino sisteminis katalogas, 1938) ir biuletenių (Spaudos naujienos 1929–30, Knygų lentyna 1939–40).
Sovietų okupuotoje Lietuvoje 1941 priimtas Privalomojo egzemplioriaus įstatymas (privalomasis egzempliorius). 1945 įsteigti LSSR knygų rūmai rengė lietuvių nacionalinės bibliografijos darbus, leido einamosios bibliografijos apskaitos leidinius Knygų metraštis (1547–56), Žurnalų ir laikraščių straipsnių metraštis (1949–56), Spaudos metraštis (1957–91), retrospektyviąsias rodykles Lietuvos TSR spauda (3 tomai 1962–92; apima 1940–65 spaudą), periodinių straipsnių rodykles. Lietuviškos 1547–1904 knygos suregistruotos Lietuvos TSR bibliografijos A serijos (Knygos lietuvių kalba) 2 tomuose (1969–88, tomas 1 papildymai 1990). Išleista 1905–17 lietuvių knygų kontrolinis sąrašas (dalys 1–2, 1977), informaciniai biuleteniai: Naujos knygos (1959–88, nuo 1989 Knygnešys, 1992 nebuvo leidžiamas, nuo 2000 nebeleidžiamas), Naujos užsienio knygos Lietuvos TSR bibliotekose (1967–74) ir kiti, šakinės, šalityros, kraštotyros, personalinės, populiariosios ir kitų bibliografijos rūšių darbų. Nuo 1951 bibliografijos mokslas dėstomas Vilniaus universitete.
Bibliografiją rengė ir išeivijos lietuviai. Nuo 1945 išeivijos spauda buvo registruojama Vokietijoje, 1949–65 Jungtinėse Amerikos Valstijose leistame žurnale Knygų lentyna, Lietuvių išeivių spaudos metraštyje, (1967–73). Išleista: P. Lavinsko Amerikos lietuvių laikraščiai 1879–1955 (1956), Lietuvių išeivijos bibliografija (dalys 1–2, 1977–84; apima 1970–79 spaudą), Vaclovo Biržiškos Amerikos lietuvių spauda (Lithuanian Publications in the United States 1874–1910 1994).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuo 1992 lietuvių ir užsienio spaudą registruoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padalinys Bibliografijos ir knygotyros centras, Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas (1991–2003 Knygotyros katedra) bei Informacijos ir komunikacijos institutas (1991–2003 Informacijos sistemų katedra, 2003–2013 Komunikacijos ir informacijos katedra), istorinį bibliografinį darbą dirba Lietuvos mokslų akademijos biblioteka (nuo 2009 Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) ir Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos istorijos institutas. Svarbiausios tyrimų kryptys: valstybinės ir nacionalinės bibliografijos teorijos, organizacija, metodika, bibliotekų integralinės informacijos sistemos kūrimas, lietuviškoji terminija, tarptautinių bibliografijos standartų taikymas Lietuvoje, naujų technologijų diegimas, naujos bibliografinės paslaugos, bibliografijos priemonių formos, bibliografinių paslaugų ekonominės problemos. Išleisti kontroliniai sąrašai: Lietuviški periodiniai leidiniai 1823–1940 (1993), Knygos lietuvių kalba 1918–1940 (A–Ž, 1997–2013). Leidžiama (nuo 1991) nacionalinė bibliografijos serija C Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos, 16–17 a. senųjų Lietuvos knygų kitomis kalbomis sąrašai, Bibliografijos žinios. 2002 išleista S. Vėlavičienės, B. Poškutės, E. Karalienės Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija 1945–2000. Rengiami retrospektyviosios nacionalinės bibliografijos leidiniai Lietuvos bibliografija, bibliografinių priemonių metraštis Lietuvos bibliografinės priemonės.
L: V. Žukas Lietuvių bibliografijos istorija Vilnius 1983.