bibliogrãfijos bibliogrãfija, bibliografijos rūšis, teikianti informaciją apie bibliografines priemones: bibliografinį leidinį (publikuota bibliografinė priemonė), sąrašą (tam tikra tvarka išdėstyti bibliografiniai įrašai), bibliografinę apžvalgą (pateikia bibliografinius duomenis apie dokumentus), bibliografijos rodyklę (bibliografinių rodyklių bibliografinė priemonė, be bibliografinių įrašų, turinti pratarmę ar kitą tekstą ir pagalbinių rodyklių), kartoteką, katalogą, kompiuterinę bibliografinę priemonę (kompiuterio laikmenoje fiksuota bibliografinė informacija). Leidžiamos retrospektyviosios ir einamosios bibliografijos bibliografijos priemonės. Pirmąją bibliografijos bibliografijos rodyklę parengė prancūzų bibliografas Ph. Labbé (1653–64). Bibliografijos bibliografija kaip savarankiška bibliografijos rūšis susifomavo 19 amžiuje. Nuo 1945 Niujorke leidžiama tarptautinė einamoji rodyklė Bibliographic Index, nuo 1959 Frankfurte prie Maino Bibliographische Berichte. Bibliografijos bibliografijos svarbiausi darbai: E. G. Peignot Universaliosios bibliografijos katalogas (Répertoire bibliographique universel 1812), J. Petzholdto Bibliografijos biblioteka (Bibliotheca Bibliographica 1866), T. Bestermano Pasaulio bibliografijų bibliografija (A World Bibliography of Bibliographies 5 tomai 1965–66).
Bibliografijos bibliografija Lietuvoje
Lietuvoje bibliografijos bibliografija atsirado 19 a. pradžioje. Pirmuosius bibliografijos priemonių sąrašus parengė J. K. Plateris nebaigtame veikale Lietuvių kalbos literatūros istorijos medžiaga (Materyały do historyi literatury języka litewskiego). Pirmąją spausdintą bibliografijos priemonių apžvalgą paskelbė M. M. Stankevičius – Lietuvių bibliografija nuo 1547 iki 1701 m. (Bibliografia litewska od 1547 do 1701 r., 1889). Savarankiški bibliografinių priemonių sąrašai ir rodyklės pasirodė 20 amžiaus 4 dešimtmetyje: V. Ruzgo Bibliotekoms vadovėlis (1937), A. Ružancovo Bibliografijos, bibliotekų ir bibliofilijos 1927–36 metų bibliografija (XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštis, 2 tomai 1937), Vaclovo Biržiškos Lietuvių bibliografijos istorija (1944, nebaigta spausdinti). Pirmoji rekomendacinės bibliografijos leidinių rodyklė – B. Poškutės Bibliografinė ir informacinė literatūra, skirta viešosioms bibliotekoms, – išėjo 1971. Išleista bibliotekų bibliografijos katalogų ir kartotekų žinynų. Didžiausi šakiniai vadovai: B. Poškutės Techninės literatūros bibliografiniai šaltiniai (1967) ir V. Žuko Lietuviškieji literatūros bibliografijos šaltiniai (1979) bei Lietuvių bibliografijos istorija (1983). Nuo 1965 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka leidžia nepublikuotų bibliografijos priemonių metraštį Lietuvos mokslinėse bibliotekose sudarytų bibliografinių sąrašų suvestinė rodyklė (iki 1990 Tarybų Lietuvos mokslinėse bibliotekose sudarytų bibliografinių sąrašų suvestinė rodyklė). Nuo 1978 apie bibliografinius leidinius, knygų ir žurnalų bibliografines priemones ir straipsnių bibliografinius sąrašus informuoja Bibliografijos ir knygotyros centras metraštyje Lietuvos bibliografinės priemonės. Išeivijoje lietuvių bibliografijos priemonių sąrašų paskelbė J. Balys knygoje Lituanistikos darbai (2 tomai 1966–69), Naujoji viltis (1971).