bibliotekà (graikų kalba bibliothēkē, kilo iš biblion – knyga + thēkē – saugykla), socialinės komunikacijos institucija, kuri kaupia, tvarko, saugo ir teikia skaitytojams dokumentus (rankraštinius, spausdintus, vaizdo, garso, elektroninius ir kitus).
Pagrindinės funkcijos
Bibliotekos pagrindinės funkcijos yra žmonijos atminties saugojimas (mnemoninė) ir dokumentuose užfiksuotų žinių bei informacijos skleidimas (komunikacinė).
Rūšys
Pagal nuosavybę ir naudojimą bibliotekos yra asmeninės bibliotekos ir viešosios bibliotekos. Pagal skaitytojų kontingentą, dokumentų fondus ir socialinę paskirtį bibliotekos skirstomos į universaliąsias bibliotekas (nacionalinės bibliotekos ir viešosiosios bibliotekos) ir specialiąsias bibliotekas (aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, švietimo įstaigų ir kitos bibliotekos). Universaliosios bibliotekos teikia paslaugas pagal teritorinį principą, tenkina įvairių profesijų, įvairaus išsilavinimo ir amžiaus skaitytojų kompleksinius informacijos poreikius, kaupia universalaus turinio fondus. Specialiosios bibliotekos skirtos specialios (techninės, mokymo, mokslo ir kitos) informacijos poreikiams tenkinti; jų spaudinių ir kitų dokumentų fondai kaupiami pagal steigėjo funkcijas. Komunikacijos technologijų ir tinklų plėtra skatina menamų bibliotekų, arba virtualiųjų bibliotekų, kūrimą.
Aleksandrijos biblioteka (įkurta 2002) Egipte
Teikiamos paslaugos
Bibliotekos teikia dokumentų išdavimo, informavimo, konsultavimo, vartotojų mokymo, renginių organizavimo paslaugas. Skaitytojams dokumentai išduodami į namus (abonementas) arba naudotis vietoje (skaityklose). Dokumentus skaitytojai gali rinktis patys atviruosiuose fonduose arba užsisakyti iš pagalbinių fondų ir saugyklų pagal kortelinius ar kompiuterinius katalogus. Dokumentai, kurių nėra bibliotekoje, užsakomi iš kitų bibliotekų per tarpbibliotekinį abonementą. Bibliotekos dar teikia vadinamąsias ekstensyvias paslaugas: pristato (pvz., bibliobusais) leidinius į namus neįgaliems arba seniems žmonėms. Populiarios paieškõs vietinėse ir nuotolinėse duomenų bazėse, kompaktinėse plokštelėse, internete, t. p. elektroninių dokumentų, elektroninės leidybos, elektroninio pašto ir kitos paslaugos. Kai kurios bibliotekų paslaugos mokamos.
minibiblioteka – knygų namelis – Stavangeryje (Norvegija)
21 a. populiarėja nemokamo dalijimosi knygomis funkcijas atliekančios minibibliotekos – knygų nameliai (kiekvienas norintysis gali pasiimti jį dominančią knygą, atnešti jam nereikalingą savo knygą).
Istorija
Pirmosios bibliotekos, kaip molio lentelių ar papiruso ritinių saugyklos, atsirado trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Šumere ir Egipte.
Antikos laikais atsirado įvairių tipų bibliotekų: privačių, šventyklų, mokyklų, viešųjų. Garsiausios to meto bibliotekos – 3 a. pr. Kr. įkurtos Aleksandrijos biblioteka ir Pergamo biblioteka. Romos imperijoje buvo sukurtas viešųjų bibliotekų tinklas, padaugėjo rankraštinių knygų kolekcininkų, jos buvo dauginamos perrašinėjant. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais kūrėsi vienuolynų (Monte Cassino Italijoje), bažnyčių ir universitetų (Bolonijos universiteto Italijoje, Sorbonos Paryžiuje, Kembridžo universiteto ir Oksfordo universiteto Anglijoje) bibliotekos. Pasikeitė knygų forma (antikinį ritinį pakeitė pergamento kodeksas) ir jų saugojimas bibliotekoje. 13–14 a. daug vertingų rinkinių karaliai ir didikai sukaupė asmeninėse bibliotekose. Vėliau kai kurios jų sudarė viešųjų bibliotekų pagrindą. 15 a. spaudos išradimas (priskiriamas J. Gutenbergui) paspartino knygų gamybą ir jų platinimą, padidino tiražus.
viduramžių bibliotekos pultas ir lentyna su prirakintomis knygomis
Bibliotekų raidai didelę įtaką turėjo reformacija. 16 a. atsirado miestų bibliotekų.
17–18 a. įsteigta daug nacionalinių pasaulinės reikšmės bibliotekų: Berlyno karališkoji biblioteka (įkurta 1661), Britų muziejaus (įkurta 1753, nuo 1973 Britų biblioteka), Prancūzijos nacionalinė biblioteka (įkurta 1795), Sankt Peterburgo viešoji biblioteka (įkurta 1795), Kongreso biblioteka Vašingtone (įkurta 1800).
19 a. kai kuriose šalyse priimti bibliotekų įstatymai, įkurtos tarptautinės organizacijos, knygos formos katalogai pakeisti korteliniais. 19 a. paplito valstybės išlaikomos ir nemokamas paslaugas teikiančios viešosios bibliotekos.
20 a. labai išsiplėtė bibliotekų fondai ir paslaugos. Mokslo ir technologijų plėtra skatino specialiųjų bibliotekų ir informacijos centrų, informacijos paslaugas teikiančių komercinių bendrovių atsiradimą. Komunikacijos ir informacijos technologijos pakeitė tradicinės bibliotekos veiklą, išteklius ir paslaugas. Bibliotekos automatizuojamos ir kompiuterizuojamos, kuriami bibliotekų tinklai. Bibliotekų tinklai sudaromi specializavimo ir diferencijavimo principu: kiekviena biblioteka komplektuoja tam tikros mokslo srities, šakos ar tipo dokumentus, tarpbibliotekinių mainų, informacijos ryšių, suvestinių katalogų, depozitų pagrindu sukuriami dokumentų ir informacijos ištekliai. Daugelio šalių bibliotekos koordinuoja ir derina savo veiklą, bendradarbiauja.
Austrijos nacionalinės bibliotekos Didžioji salė
1927 įkurta Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA).
Lentelėje nurodytos didžiausios užsienio bibliotekos (po 1–3 bibliotekas valstybėje).
1
Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso bibliotekos skaitykla
2599
L: L. Vladimirovas Knygos istorija Vilnius 1979; K. Sinkevičius Lietuvos TSR bibliotekų istorija Vilnius 1983; J. Shera Introduction to Library Science Littleton 1976.