bibliotekà, speciali patalpa arba pastatas, kuriame laikomos knygos.
Pastato struktūra
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Pastate yra knygų saugyklos, skaityklos, pagalbinės patalpos (dokumentų priėmimo, išdavimo, dauginimo, kopijavimo, informacijos valdymo, administracijos, ūkio dalies). Šiuolaikiniame pastate paprastai yra ir speciali vertikaliojo (konvejeriai, keltuvai, krovinių ir keleivių liftai), horizontaliojo (transporteriai, teleliftai, kabamosios ir bėginės transporto sistemos) bei universalaus (pneumatinis ir elektromagnetinis paštas) transportavimo įranga, garso signalizacija, dulkių surinkimo, oro kondicionavimo, priešgaisrinės apsaugos ir kitos sistemos.
Pastato raida
Knygoms laikyti specialius pastatus pradėta statyti 14–15 a. Vakarų Europoje. Nuo 18 a. pradėta labiau atsižvelgti į bibliotekos funkcijas, paskirtį, fondų dydį, skaitytojų srautus, darbo technologiją, automatizavimo lygį ir kita. Bibliotekos projektavimą daugiausia lėmė architektūros stiliai ir statybos technologijos. 19 a. bibliotekos patalpas imta skirstyti į tam tikrus funkcinius skyrius (knygų saugyklas, skaityklą, administraciją ir kita). 19 a. antroje pusėje pradėta statyti daugiaaukštes knygų saugyklas, prie jų buvo įrengiamos skaityklos ir knygų išdavimo katedros.
Bibliotekos Lietuvoje
Lietuvoje rūmų, vienuolynų, bažnyčių specialiai įrengtose patalpose bibliotekas imta kurti 15–16 amžiuje. Pirmasis specialiai suprojektuotas (pastatytas 1928) bibliotekos pastatas buvo Lietuvos universiteto biblioteka Kaune.