bibliotèkinės ir bibliogrãfinės klasifikãcijos, spaudinių ir dokumentų tvarkymo sistemos. Sudarytos nuoseklumo, pavaldumo, turinio, formos, paskirties ir kitais grupavimo principais. Šios klasifikacijos padeda spaudinius ir dokumentus tam tikra tvarka sudėti į lentynas, jų aprašus išdėstyti sisteminiuose kataloguose, grupuoti įrašus bibliografinėse priemonėse. Klasifikacijos naudojamos bibliografijoje, knygų leidyboje ir prekyboje.
Rūšys
Gali būti formalioji klasifikacija – skirsniai dėstomi abėcėlės, chronologine ar kita formaliąja tvarka, neatsižvelgiant į reiškiamų sąvokų loginius ryšius, ir sisteminė klasifikacija – skirsniai dėstomi sistemine tvarka, pasirinktos klasifikacijos metodikos nurodytu būdu, remiasi mokslų sistematika, dalykų priklausomybės ryšiais. Pagal struktūrą bibliotekinės ir bibliografinės būna vardijamosios (hierarchinės) – mokslo sąvokos suskirstomos į hierarchinius klasifikacinius skirsnius (klases, poklasius ir smulkesnius skirsnius, susietus subordinacijos ryšiais) ir kombinacinės (fasetinė klasifikacija) – dokumentai vienu metu klasifikuojami pagal kelis požymius. Klasės skirstomos į du priešingus poklasius, poklasiai – į du skirsnius iki smulkiausių baigtinių skirsnių. Pagal detalumą vardijamosios klasifikacijos būna bendrosios (neturi smulkių skirsnių, nurodo tik dokumento temą, mokslo šaką, mokslo discipliną ar bendriausius dokumento požymius) ir smulkiosios, arba detaliosios (skirsniai labai smulkūs, tiksliai nurodo klasifikuojamo dokumento nagrinėjamą dalyką ir kitus dokumento požymius). Pagal turinį bibliotekinės ir bibliografinės klasifikacijos skirstomos į universaliąsias (visoms mokslo šakoms ir praktinės veiklos dokumentams klasifikuoti), specialiąsias (specialiai bibliotekai ar dokumentų rinkiniams klasifikuoti) ir šakines (vienos ar kelių mokslo šakų ir praktinės veiklos sričių dokumentams klasifikuoti). Pagal naudojimą bibliotekinės ir bibliografinės klasifikacijos būna valstybinės (oficialiai naudojamos kurioje nors valstybėje) ir tarptautinės (naudojamos keliose valstybėse joms susitarus).
Istorija
Vienos seniausių bibliotekinių ir bibliografinių klasifikacijų yra Aleksandrijos bibliotekos katalogo, sudaryto graikų poeto ir bibliotekininko Kalimacho (apie 310–apie 240 prieš Kristų). Iki 19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus pradžios buvo kuriamos tik vardijamosios bibliotekinės ir bibliografinės klasifikacijos. 20 amžiaus pradžioje Tarptautinė informacijos ir dokumentacijos federacija pateikė bendrąją klasifikacijos sistemą. Labiausiai paplitusios yra Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekininko M. Dewey dešimtainė klasifikacija (1876) ir jos pagrindu parengtos Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso bibliotekos klasifikacija (1901) bei universalioji dešimtainė klasifikacija (1895–1907 parengta Briuselyje).
Klasifikacija Lietuvoje
Lietuvoje naudojama universalioji dešimtainė klasifikacija.
2271