bibliotekininkỹstė, mokslinių studijų ir praktinės veiklos sritis, susijusi su dokumentų (rankraštinių, spausdintų, vaizdo, garso, elektroninių ir kitų), informacijos kaupimo ir visuomeninio naudojimo organizavimu. Bibliotekininkystės mokslinės kryptys: bibliotekų istorija, teorija, metodika ir technologijos, bibliotekų vieta ir reikšmė visuomenėje, ryšiai su kitomis institucijomis, visuomenės skaitymo poreikių ir jų tenkinimo tyrimas. Bibliotekininkystė teikia žinių apie informacijos ir dokumentų identifikavimą, atranką, kaupimą, saugojimą, tvarkymą, vertinimą, interpretaciją ir reprezentaciją, pagalbą vartotojams jais naudojantis įvairių tipų bibliotekose ir informacijos tarnybose.
Istorija
19 a. pradžioje pirmą kartą terminą bibliotekininkystė (Bibliothekswissenschaft) pavartojo vokiečių bibliotekininkas M. Schrettingeris nusakydamas žinių apie bibliotekos organizavimą visumą. 1886 vokiečių bibliotekininkas K. Dziatzko Göttingeno universitete įsteigė pirmąją bibliotekininkystės katedrą, 1887 Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekininkas M. Dewey Niujorke įkūrė pirmąją bibliotekininkystės mokyklą. 19 a. veikiama humanitarinių mokslų (bibliografijos, istorijos, filologijos) bibliotekininkystė klostėsi kaip taikomasis, savarankiško mokslo statuso ir teorinio pagrindimo neturintis dalykas, apimantis bibliotekų vidaus veiklos sandaros, fondų, katalogų organizavimo ir tvarkymo, pastatų architektūros ir įrengimo techninius klausimus. Nuo 19 a. vidurio bibliotekininkystė pradėjo sparčiai plėtotis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visuomenės demokratizacija, suaugusiųjų švietimo plėtra paskatino viešųjų bibliotekų atsiradimą, imta akcentuoti bibliotekų veiklos socialinius, kultūrinius, švietėjiškus aspektus. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje bibliotekininkystei turėjo įtakos dokumentalistika: išsiplėtė dokumento samprata, išskirti žinių ir spaudinių klasifikavimo, sisteminimo, reprezentavimo aspektai (žymiausi atstovai Jungtinėse Amerikos Valstijose – M. Dewey, Belgijoje – P. Otlet ir H. La Fontaine’as). 20 a. pirmoje pusėje įsigalėjo bibliotekininkystės sociologinė kryptis. Šios krypties bibliotekininkai (Indijos – Š. R. Ranganathanas, Jungtinių Amerikos Valstijų – P. Butleris, J. Shera) pabrėžė bibliotekos svarbą visuomenėje, kultūrinėje ir edukacinėje aplinkoje, jos socialinę paskirtį bei atsakomybę saugojant ir skleidžiant dokumentuose užfiksuotą žmonijos intelektualinį palikimą. Rusijos bibliotekininkas N. Rubakinas, Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekininkas D. Waplesas tyrė skaitybos sociologijos ir psichologijos klausimus. Bibliotekininkystės mokslui įtakos turėjo pedagogika, ryškėjo auklėjamoji, edukacinė ir švietėjiška bibliotekos paskirtis. Po Antrojo pasaulinio karo bibliotekininkystę paveikė informacijos teorijos, kibernetikos mokslas, technikos naujovės. Įsigalėjo informacinė bibliotekininkystės traktuotė. Pasikeitė bibliotekininkystės mokslinių tyrinėjimų problematika, bibliotekose atsirado mokslinės ir techninės informacijos skyriai ir centrai. 20 a. antroje pusėje prasidėjus bibliotekų automatizacijai ir kompiuterizacijai paspartėjo technologinių informacijos sistemų diegimas ir taikymas. Šiuolaikinė bibliotekininkystė tampa informacijos ir komunikacijos mokslų dalimi. Bibliotekininkystės tarptautines problemas koordinuoja ir sprendžia įvairios specialiosios organizacijos. Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA; įkurta 1927) rengia tarptautines bibliotekininkų sesijas (nuo 1947 kasmet) ir kongresus, leidžia bibliotekininkystės darbus ir periodinius leidinius.
Bibliotekininkystė Lietuvoje
Lietuvoje bibliotekininkyste išsamiau susidomėta 19 amžiuje. Vilniaus universiteto bibliotekininko G. E. Groddecko iniciatyva bibliografijos istorijos, teorijos, praktikos klausimais imta domėtis nuo 1804. J. Lelewelis parengė pirmąjį Lietuvoje ir Lenkijoje bibliotekininkystės, knygos istorijos ir bibliografijos teorinį veikalą Dvejetas bibliografinių knygų (Bibliograficznych ksiąg dwoje 2 tomai 1823–26, lietuvių kalba 3 tomai: tomas 1 Pirmosios bibliografinės knygos 2011, tomas 2 Antrosios bibliografinės knygos 2015, tomas 3 Studija ir anotuota asmenvardžių rodyklė 2016). 1829 A. W. Bohatkiewiczius Vilniaus universitete pradėjo skaityti bibliografijos kursą. Panaikinus spaudos draudimą atsirado lietuviškų bibliotekų ir buvo susirūpinta bibliotekų veikla, organizavimu, bibliotekininkų profesiniu rengimu. 1931 įkurta Lietuvos bibliotekininkų draugija (nuo 1936 IFLA narė). 1936 Kaune surengti pirmieji bibliotekininkų kursai. Apie bibliotekininkystę buvo rašoma žurnaluose Knygos (1922–26) ir Bibliografijos žinios (1928–44). Svarbiausi veikalai (iki 1940): Vaclovo Biržiškos Apie knygas ir knygynėlius (1918), R. Buroko Vadovėlis kariuomenės bibliotekoms tvarkyti (1927), J. Rimanto Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai (1935), Viešųjų bibliotekų organizacija (1937), V. Ruzgo Bibliotekoms vadovėlis (1937). Nuo 1940 bibliotekininkystė dėstoma, nuo 1949 pradėta sistemingai rengti aukštos kvalifikacijos bibliotekininkystės specialistus Vilniaus universitete. Vilniaus universitetas rengia mokslo darbus Mokslinės bibliotekos metraštis (nuo 1958), Knygotyra (nuo 1961, iki 1969 Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai). Nuo 1991 Bibliotekininkystės katedra kasmet rengia mokslinį seminarą Vaclovo Biržiškos skaitymai, Knygotyros katedra – Knygotyros mokslinį seminarą. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka leidžia mėnesinį žurnalą Tarp knygų (nuo 1949, iki 1991 Bibliotekų darbas), mokslo darbų rinkinį Bibliotekininkystė (nuo 1998), 1995–2011 leido mokslo darbų rinkinį Bibliografija (pakeitė 1993–14 ėjusį leidinį Bibliografijos žinios). Svarbiausi veikalai: L. Vladimirovo Knygos istorija (1979), K. Sinkevičiaus Lietuvos TSR bibliotekų istorija 1940–1980 (1983), G. Raguotienės Šimtas knygos mįslių (1974 21981), Spaudą atgavus (1996), Žodžiai apie knygą (1998), Lietuvos vaikų lektūra 1918–1940 (2001), G. Raguotienės, A. Augustinaičio, S. Dubausko, A. Miežinienės, R. Gudausko Teoriniai bibliotekininkystės pagrindai (1990 21995), O. Voverienės Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957–1990 (1996), Bibliometrija (1999), D. Kauno Mažosios Lietuvos knyga: Lietuviškos knygos raida 1547–1940 (1997), V. Stonienės XX a. Lietuvos knyga (2000).
2599