Biel (vok.; Býlis), pranc. Bienne (Bjènas), miestas Šveicarijos šiaurės vakaruose, Berno kantone, į šiaurės vakarus nuo Berno. 55 900 gyventojų (2023; aglomeracijoje 110 700 gyventojų). Įsikūręs Jura kalnų papėdėje, prie Bielio ežero šiaurės rytinio galo, netoli Schüsso žiočių. Laikrodžių, juvelyrinių dirbinių, mašinų gamyba, metalo apdirbimas. Turizmas, žiemos sportas (kabamieji lynų keliai į Leubringeno ir Magglingeno viršūnes). Švabų (archeologinis), meno ir istorijos muziejai.
Biel
Architektūra
Bielio senamiestis išsidėstęs aukštesnėje terasoje. Pilies liekanos: 3 gynybiniai bokštai (po 1405). Vėlyvosios gotikos Šv. Benedikto bažnyčia (1451, perstatyta 1775) su vitražais (15 a.), rotušė (1534) su liepsnotosios gotikos dekoru, arsenalas (1591). Naujamiestyje daug parkų.
Istorija
Bielis įkurtas keltų. Romos imperijos laikais įtvirtintas. 4 a. nukariautas alemanų. Nuo ankstyvųjų vidurinių amžių priklausė Bazelio vyskupui, 1275 gavo miesto teises. 1279 sudarė sąjungą su Bernu, 1311 su Freiburgu, 1334 su Solothurnu.
Nuo 1478 Šveicarijos konfederacijos dalis. 1798–1815 Bielis buvo užimtas prancūzų. Nuo 1815 priklauso Berno kantonui.