Bielefeld (Býlefeldas), miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, į šiaurės rytus nuo Dortmundo.
Bielefeld
334 000 gyventojų (2021); su Detmoldu, Gütersloh, Herfordu ir kitais miestais sudaro aglomeraciją (932 500 gyventojų, 2021).
Bielefeldas įsikūręs Teutoburgo Miško kalvagūbrio papėdėje; netoli į pietus nuo miesto centro yra vadinamoji Bielefeldo perėja – apie 2,5 km ilgio skersinis slėnis. Siuvamųjų, poligrafijos mašinų, staklių, kasos aparatų, motociklų ir dviračių gamyba, metalo apdirbimas. Tekstilės (daugiausia lininių audinių, be to, šilko, pliušo), siuvimo, odos, chemijos ir farmacijos, popieriaus, poligrafijos, elektronikos, maisto (daugiausia Augusto Oetkerio koncerno įmonės) pramonė. Universitetas (įkurtas 1966), aukštoji pedagogikos mokykla. Šiuolaikinio meno galerija, gamtos, etnografijos, lošimo kortų muziejai. Operos ir dramos teatrai. Zoologijos ir botanikos sodai.
Architektūra
Sparrenburgo pilis (1250, po gaisro atstatyta 1877), Šv. Mikalojaus, Švč. Mergelės Marijos (abi 13 a.), Šv. Jodoko (pašventinta 1511) bažnyčios, gotikinis Crüwellio namas (1530), Senoji rotušė, teatro rūmai (abu 1904, architektas B. Sehringas), R. Oetkerio koncertų salė (1931, architektai H. Tietmannas, K. Haake, renovuota 2004).
Sparrenburgo pilis Bielefelde (1250, po gaisro atstatyta 1877)
Istorija
Miestas pirmąkart paminėtas tarp 1015 ir 1036 (tada vadintas Biliveldu); miesto teises gavo 1214. Nuo 1380 – Hanzos narys. Nuo 16 a. – vilnų, linų verpimo ir audimo, gelumbės ir lininių audinių prekybos centras. 1851 Bielefelde pastatytas pirmasis Vokietijoje mechanizuotas linų fabrikas. 1973 prie Bielefeldo prijungti Brackwedės, 1974 – Sennestadto miestai.
2271
-Biliveld; -Brackwede; -Sennestadt