Bilbao (Bilbão), bask. Bilbo, miestas Ispanijos šiaurėje, Baskijoje; Biskajos provincijos centras.
Bilbao
346 800 gyventojų (2019; aglomeracijoje apie 900 000 gyventojų).
Įsikūręs prie Nervióno žemupio, 15 km nuo Biskajos įlankos. Žvejybos ir prekybos uostas (krovinių apyvarta 44,8 mln. t, 2016). Geležinkeliai ir plentai į Oviedo, Madridą, Bordeaux (Prancūzija). Tarptautinis oro uostas.
Juodoji ir spalvotoji metalurgija, sunkiųjų mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas, chemijos (mineralinių trąšų, sprogmenų) ir farmacijos, naftos perdirbimo, elektrotechnikos, cemento, tekstilės, maisto (žuvų) pramonė. Prie Bilbao kasama geležies rūda. Katalikų universitetas (įkurtas 1886), Baskijos universitetas (įkurtas 1968). Muziejai: Archeologijos, etnografijos ir istorijos, Dailės (vienas didžiausių Ispanijoje), Guggenheimo (1997, architektas F. O. Gehry). 14 a. senamiestis (jį formuoja 7 lygiagrečios Nervióno upės link vedančios gatvės) išsidėstęs upės dešiniajame krante; gotikinės (Šv. Jokūbo, 14 a., Šv. Mikalojaus Bariečio), renesansinės (Šv. Antano, Šv. Jonų, Šv. Vincento) bažnyčios. Upės kairiajame krante – naujamiestis su valstybinių įstaigų, bankų, pramoniniais pastatais.
Guggenheimo muziejus Bilbao (1997, architektas F. O. Gehry)
Istorija
Miestas įkurtas apie 1300, kai Biskajos valdytojas D. Lópezas de Haro suteikė Bilbao vietoje buvusiai žvejų ir rūdkasių gyvenvietei miesto teises. Iki 16 a. ir nuo 18 a. antros pusės Bilbao – svarbus uostas, prekybos ir laivų statybos centras.
13–14 a. praturtėjo iš vilnos išvežimo, 18 a. – iš prekybos su Amerika. Per 19 a. karlistų karus atlaikė keturias apsiaustis.
Per Ispanijos pilietinį karą rėmė respublikonus, 1936–37 buvo Baskijos autonominės vyriausybės būstinė.