biliárdas (pranc. billard < bille – rutulys), sportinis žaidimas su rutuliais ir medine lazda ant stačiakampio stalo su bortais. Rutuliai būna 4,5–6,8 cm skersmens, pagaminti iš dramblio kaulo, metalo ar plastiko. Lazda 147–180 cm ilgio, kūgiškai siaurėjanti, su odiniu antgaliu. Biliardo stalas yra įvairaus dydžio, aptrauktas žalia gelumbe su kampuose ir ilgųjų kraštų viduryje įtaisytomis kišenėmis arba be jų. Lazda stumdomi rutuliai; juos reikia įritinti į stalo kišenes arba pataikyti į kitus rutulius, numušti kėglius. Biliardas žaidžiamas nustatytą laiką arba iki numatyto taškų ar įvarytų į kišenes rutulių skaičiaus. Žinoma apie 30 biliardo atmainų.
Biliardo pagrindinės rūšys: amerikietiškasis, angliškasis, rusiškasis, prancūziškasis ir itališkasis. Amerikietiškasis biliardas, arba pulas (pool), žaidžiamas ant 225–250 cm ilgio, 112–225 cm pločio (arba mažesnio) stalo su 6 plačiomis kišenėmis. Lazda suduodama į vieną (baltąjį) rutulį taip, kad tas riedėdamas suduotų į kitą ir pastarąjį įritintų į kišenę. Yra daug šios biliardo rūšies atmainų, pagrindinės 3: pulas 8, pulas 9 ir pulas 14.1. Angliškasis biliardas, arba snukeris (snooker), žaidžiamas ant didelio (380 cm ilgio, 190 cm pločio) stalo su plačiomis kišenėmis. Mušama tik baltuoju rutuliu. 15 raudonų 1 taško vertės rutulių sudedami piramide. Pažymėtuose taškuose sustatomi dar 6 skirtingų spalvų įvairios vertės rutuliai. Rusiškojo biliardo yra 3 atmainos: piramidė, rusiškoji piramidė ir maskvietiškoji piramidė. Žaidžiama ant 250–380 cm ilgio, 190–225 cm pločio (arba mažesnio) stalo su 6 siauromis, tik 2 mm platesnėmis už rutulio skersmenį kišenėmis. Piramidė pradedama spalvotuoju rutuliu išsklaidant 15 piramide sudėtų baltų rutulių, rusiškoji piramidė – rutuliu išsklaidant piramide sudėtus 15 sunumeruotų įvairios vertės rutulių, maskvietiškoji piramidė žaidžiama tik raudonuoju rutuliu.
angliškasis biliardas: a – stalas, b – rutuliai, c – lazda
Prancūziškojo biliardo, arba karambolio, stalas be kišenių, stumdomi 3 rutuliai, skaičiuojami taškai. Žaidėjo tikslas 1 rutuliu kuo daugiau kartų pataikyti į kitus du. Itališkasis biliardas, arba itališkieji kėgliai, – žaidimas 3 rutuliais su stalo viduryje pažymėtose vietose pastatomais 5 įvairios vertės kėgliais. Žaidėjas pasirinktu rutuliu smūgiuoja varžovo rutulį taip, kad šis parverstų kuo daugiau kėglių.
Biliardas atsirado Indijoje ir Kinijoje, 16 a. pradėtas žaisti Europoje (Italijoje). 17–18 a. buvo populiarus Prancūzijos ir Anglijos dvaruose, 19 a. paplito įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Biliardą kaip sporto šaką 1997 pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. 2001 Pasaulinė biliardo sąjunga (Union Mondiale de Billiard, UMB) vienijo 95 šalių, Europos biliardo federacija (The European pocket Billiard Federation, EPBF) – 32 šalių sportininkus.
Lietuvoje pirmasis oficialus biliardo turnyras įvyko 1988 Panevėžyje. 1989 įkurta Lietuvos biliardo federacija (LBF), kuri 1992 priimta į Pasaulinę biliardo sąjungą, 1994 – į Europos biliardo federaciją. Iki 1994 Lietuvoje žaistas tik rusiškasis biliardas. Vėliau pradėta žaisti angliškąjį, amerikietiškąjį, itališkąjį biliardą. 1996 ir 2001 Vilniuje surengti piramidės pasaulio čempionatai. Nuo 1997 vyksta oficialios moterų biliardo varžybos. Kasmet rengiami įvairių biliardo rūšių šalies čempionatai, veteranų varžybos, įvairūs tarptautiniai turnyrai. 1992 Lietuvos komanda tapo buvusių SSRS sąjunginių respublikų rusiškojo biliardo čempione. S. Jermakovas daugiau kaip 20 kartų tapo įvairių rūšių biliardo šalies čempionu, 1998 pasaulio biliardo (piramidės) vicečempionu. Kiti žymesni žaidėjai: V. Ivanovas, M. Kasajevas, A. Žiemelis, N. Paškevičius, T. Poltaržickaitė, S. Klioštoraitienė, K. Lazdauskaitė. Lietuvos biliardo čempionatuose 2001 dalyvavo apie 100 žaidėjų.
1381
2564
-karambolis; -pulas; -snukeris; -piramidė